Močiutė skindavo žiedlapius tik ankstų rytą, kol rasa dar nebuvo nudžiūvusi. Sakydavo — tada kvapo daugiausia. Ir kaskart, kai atidarydavau tą stiklainį žiemą, visa virtuvė kvepdavo birželiu.
Tą receptą kartoju kiekvienais metais. Ir kiekvienais metais stiklainiai baigiasi per greitai.
Kas reikalinga
- 250 g šviežių rožių žiedlapių
- 500 g cukraus
- 500 ml vandens
- 1 a. š. citrinų rūgšties (arba 2 v. š. citrinos sulčių)
Svarbu — žiedlapiai turi būti iš nepurkštų rožių. Jokių pesticidų, jokių chemikalų. Geriausiai tinka senosios kvapniosios veislės — tos tamsiai rožinės arba raudonos, kurios kvepia taip stipriai, kad užuodi per kelių žingsnių atstumą. Parduotuvių rožės netinka.
Žiedlapių paruošimas
Kruopščiai peržiūrėkite kiekvieną žiedlapį. Pašalinkite pakeltus, pajudusius ar sudžiūvusius. Turi likti tik ryškūs, švelnutėliai.
Nuplaukite šaltame vandenyje. Netrinkite. Nekratykite per stipriai. Sudėkite į kiaurasamtį ir leiskite vandeniui nuvarvėti pačiam.
Virimas
Žiedlapius sudėkite į puodą, užpilkite šviežiu vandeniu ir užvirkite. Virkite ant silpnos ugnies dešimt minučių. Žiedlapiai praras spalvą — tai normalu.
Perkoškite skystį per kiaurasamtį. Kvapnią užpilą grąžinkite į puodą, o žiedlapius atidėkite — jie dar grįš.
Į skystį suberkite cukrų. Maišykite ant vidutinės ugnies, kol cukrus visiškai ištirps. Užvirkite ir virkite penkias minutes. Nuo paviršiaus nugriebkite putas — sirupas turi būti skaidrus.
Įmaišykite citrinų rūgštį. Ji padės uogienei sutirštėti ir suteiks lengvą rūgštumą, kuris balansuoja saldumą.
Sudėkite žiedlapius atgal į sirupą. Virkite ant silpnos ugnies dar dvidešimt minučių. Maišykite retkarčiais. Uogienė bus gatava, kai sirupas ant šaukšto nebenutekės tuojau pat — liks blizgus ir tirštas.
Supylimas
Karštą uogienę supilkite į sterilizuotus stiklainius ir sandariai užsukite. Apverskite ir palikite atvėsti.
Laikykite vėsioje, tamsioje vietoje. Atidarius — šaldytuve.
Kvapo žodžiais neaprašysi. Tai kažkas tarp vasaros sodo ir medaus. Močiutė turėjo teisę — tokia uogienė tikrai verta aukso svorio.
