Ar gali arbatinis šaukštelis sodos pakeisti dezodorantą per karščiausius vasaros mėnesius? Internete šis triukas skamba kaip revoliucija — pigiau, natūraliau ir „galingiau nei brangūs dezodorantai.”
Bet ar tai tiesa? Atsakymas — ir taip, ir ne. Ir būtent čia prasideda tai, ką verta žinoti prieš tepant sodą ant odos.
Kaip tai veikia
Kepimo soda yra šarminė medžiaga. Kai ji patenka ant odos — neutralizuoja rūgštis, kuriose dauginasi kvapo sukėlėjai bakterijos. Mažiau bakterijų — mažiau kvapo. Tai veikia. Ir tai patvirtinta ne vienu tyrimu.
Be to, soda sugeria paviršinę drėgmę — tarsi mažas šluostukas, kuris laiko pažastis sausesnes pirmosiomis valandomis.
Receptas paprastas: vienas arbatinis šaukštelis sodos sumaišomas su keliais lašais vandens. Mišiniu sudrėkinta servetėlė perbraukiama per pažastis. Palaukiama, kol oda nudžiūsta. Ir einama į dieną.
„Aš naudoju jau antrus metus,” pasakojo Vaida. „Vasarą — kasdien prieš darbą. Ir kvapas tikrai sumažėja. Ryškiai.”
Kas yra tiesa — ir kas ne
Čia prasideda svarbiausia dalis: soda mažina kvapą ir sugeria paviršinę drėgmę. Bet ji nestabdo prakaito gamybos. Prakaito liaukos dirba toliau — soda tiesiog sugeria tai, kas pasirodo paviršiuje.
Tai reiškia, kad esant stipriam prakaitavimui — per intensyvią treniruotę, per labai karštą dieną ar dėl individualių ypatumų — soda gali nepakakti. Ji nėra antiperspirantas. Ji neužkemša liaukų ir nesumažina prakaito kiekio.
Todėl sakyti, kad ji „galingesnė nei dezodorantai” — yra per drąsu. Ji gali būti pakankama daugeliui žmonių kasdienėmis sąlygomis. Bet ji nėra universalus stebuklas.
Kada naudoti saugu
Soda pažastims yra saugi, jei laikomasi kelių taisyklių.
Pirma — naudoti tik praskiestą mišinį, ne sausus miltelius tiesiai ant odos. Sausi milteliai per stipriai trinasi ir dirgina.
Antra — ne ant ką tik nuskustos odos. Po skutimo oda yra pažeista — soda gali sukelti deginimą ir paraudimą. Palaukite bent kelias valandas.
Trečia — ne dažniau nei kartą per dieną. Kasdienė dozė paprastai nekelia problemų, bet dukart ar triskart per dieną — jau per daug.
Ketvirta — jei oda jautri, pirma išbandyti mažoje vietoje. Jei per kelias valandas atsiranda paraudimas, niežėjimas ar deginimas — nustoti naudoti.
„Man tinka puikiai,” pridūrė Vaida. „Bet mano draugei — ne. Jos oda parausdavo. Tai labai individualu.”
Alternatyva tiems, kam soda netinka
Jei soda dirgina — yra kita galimybė: natūralūs dezodorantai su cinko oksidu arba magnio hidroksidu. Jie veikia panašiu principu — mažina bakterijų augimą — bet yra švelnesnio pH ir mažiau tikėtina, kad sukels dirginimą.
Arba tiesiog — geras antiperspirantas su aliuminiu. Jis veikia kitaip nei soda — užkemša prakaito liaukas ir tikrai sumažina prakaito kiekį. Tai ne „natūralu”, bet tai veikia patikimai ir yra moksliškai pagrįsta. Ir nėra jokių rimtų tyrimų, kurie patvirtintų, kad aliuminis dezodorantuose kenkia sveikatai — tai mitas, kuris plinta internete.
Soda yra geras, pigus ir paprastas būdas sumažinti kvapą daugeliui žmonių. Bet ji nėra stebuklas ir nėra antiperspirantas. Žinoti skirtumą — ir savo odos ribas — yra protingiau nei tikėti kiekviena interneto antrašte.
