Dar prieš savaitę abrikosas žaliavo vešliai, o dabar po juo — lapų kilimas, nors iki rudens toli. Vasaros vidury krintantys lapai retai reiškia natūralų nykimą. Dažniausiai tai streso ar ligos signalas, o pirmas pastebėtas lapas beveik niekada nebūna paskutinis.
Ką lapų kritimo pobūdis pasako
Svarbiausia — įsižiūrėti, kaip krinta lapai. Tolygus, vienodas geltimas dažnai tėra reakcija į karštį. O štai išsibarsčiusios rudos dėmės, apvalūs pažeidimai ar staigus parudavimas išduoda grybelinę infekciją — moniliozę, klasterosporiozę ar kokomikozę. Susisukę, pabalę lapai rodo amarus ar voratinklines erkes.
„Klaida — laukti, kol paaiškės savaime“, — sako patyrę sodininkai. Kassavaitinė lapų ir jų apačios apžiūra padeda sugauti bėdą anksti.
Kai kaltas karštis
Per dideli karščiai ir staigūs temperatūros svyravimai medį stresuoja, o lapų metimas tampa būdu taupyti drėgmę. Sprendimas — per karščio bangas laistyk gausiau ir giliau, mažink konkurenciją dėl vandens, apsaugok kamieną nuo atspindimos šilumos.
„Gilus laistymas kartą per savaitę geriau nei lengvas kasdien“, — pridūrė jie.
Kai kaltos ligos ar kenkėjai
Jei matai plintančias dėmes, surink nukritusius lapus, praretink šakas oro cirkuliacijai ir, prireikus, panaudok registruotą fungicidą griežtai pagal etiketę. Prieš amarus ar erkes tinka tikslinis insekticidinis muilas ar akaricidas.
„Vienas užkrėstas medis gali užkrėsti visą sodą“, — perspėja daržininkai. Svarbu: purkšk vakare, niekada per žydėjimą ir ne kaitroje — taip apsaugosi bites bei naudingus vabzdžius. Visada laikykis etiketėje nurodytų dozių ir laukimo laiko.
Ką daryti pirmiausia
Viskas prasideda nuo diagnozės lauke. Tolygus geltimas — karštis. Rudos dėmės — grybas. Lipnūs, susisukę lapai — kenkėjai. Nustatęs priežastį, imkis tik jai skirto veiksmo, o ne visko iškart.
Prižiūrėtas sodas atsidėkoja tyliai. Anksti pastebėta dėmė. Laiku nuskintas lapas. Gilus laistymas per kaitrą. Toks kruopštumas ir išlaiko abrikosą sveiką dar ilgus metus.
