Ranka pati siekia šiukšlių dėžės. Rašiklis nebeišrašo — vadinasi, baigta.
Tas judesys kartojasi kelis kartus per metus, ir beveik visada jis neteisingas. Ne dėl gailesčio plastikui. Dėl to, kad rašiklis apskritai neturėtų keliauti į mišrias atliekas kaip vientisas daiktas.
Klaida, kurią daro dauguma
Rašiklis yra sudėtinis daiktas. Korpusas — polipropilenas arba polistirenas. Antgalis — metalas. Šerdelė viduje — rašalas, kuris nei perdirbamas, nei tinka plastiko konteineriui.
Įmetę viską kartu, jūs neperdirbate nieko. Ištraukę šerdelę, atskiriate švarų, tvirtą, vienodo skersmens vamzdelį. Būtent tas vamzdelis ir yra vertingiausia rašiklio dalis.
Nuo šio momento prasideda įdomioji dalis.
Trys panaudojimai sklype
Augalų žymekliai — akivaizdžiausias sprendimas. Korpusas nuplaunamas, išdžiovinamas, ant jo permanentiniu žymekliu užrašomas veislės pavadinimas ir sėjos data, tada įsmeigiamas šalia eilutės. Ryškaus lipnios juostos žiedelis viršuje padeda jį pastebėti tarp lapų.
Matavimo lazdelė gaunama dar greičiau: ant korpuso pažymimi centimetrai, ir turite nuolatinį sodinimo gylio matuoklį kišenėje. Česnakams, svogūnams ir daigams to visiškai užtenka, o ieškoti liniuotės su purvinomis rankomis nebereikia.
Trečias — vielos ir virvelės laikiklis dirbtuvėje. Suvyniota viela, prakišta per vamzdelį, nesipainioja ir nesibraižo, o pats vamzdelis tampa rankena, kai reikia tempti pomidorų raiščius.
Vieną vasarą tokių žymeklių lysvėje turėjau dvidešimt. Kitą pavasarį jie visi tebebuvo skaitomi — permanentinis rašalas ant plastiko laikosi geriau nei ant medinės lazdelės, kuri per žiemą pajuoduoja ir suminkštėja.
Vienas dalykas čia nepasiteisina. Populiarus triukas iš rašiklių korpusų daryti laistymo antgalius skamba išradingai, bet praktikoje jie užsikemša per savaitę, o esant mažam slėgiui vanduo per juos paprasčiausiai nebėga. Lašelinei juostai skirta pora eurų atperka save greičiau.
Du panaudojimai dirbtuvėje
Modelininkai rašiklių korpusus vertina dėl vienodo skersmens. Iš jų pjaustomos ašys, tarpikliai, netikros jungtys žaisliniams automobiliams ir maketams. Kraštai nušlifuojami smulkiu švitriniu popieriumi, o pro skylutes prakišama viela.
Smulkiuose remontuose tos pačios atpjovos tampa tarpikliais ir kreiptuvais — ten, kur reikia pusės centimetro standaus vamzdelio ir nesinori važiuoti į parduotuvę.
Skaidrūs korpusai turi dar vieną privalumą. Perpjovę juos išilgai, gausite mažus lovelius, kuriuose patogu laikyti sriegius pagal dydį, o pro sienelę matyti, kas viduje.
Du panaudojimai su vaikais
Iš dangtelių verpiami vėriniai ir apyrankės: dangteliai surūšiuojami pagal spalvą, nuplaunami ir suveriami ant žvejybinio valo. Kaitaliojant atspalvius, raštas atrodo apgalvotas, o ne atsitiktinis.
Korpusas puikiai tinka roboto ar gyvūno kūnui — segtukai virsta rankomis, dangteliai ausimis. Suaugęs pjausto ir klijuoja, vaikas dažo.
„Tėti, o uodega bus?“ — paklausė vyresnysis, kai iš trijų korpusų ir kartono skiautės augo kažkas panašaus į katiną. Uodega atsirado iš ketvirtojo.
Vienas įspėjimas būtinas. Rašiklių dangteliai yra klasikinė smulki detalė, kuria vaikas gali užspringti — būtent todėl gamintojai juose palieka skylutę. Iki trejų metų vaikams tokių detalių geriau neduoti visai, o pjaustyti plastiką visada turi suaugęs.
Padarykite paprastą dalyką dar šiandien. Suraskite stalčiuje visus neberašančius rašiklius, ištraukite šerdeles į atskirą indelį, korpusus suplaukite ir palikite džiūti. Rytoj turėsite dešimt paruoštų žymeklių ir tuščią stalčių — beveik nemokamai.
