Paraudonavo per naktį. Kovai atskrido ryte. Viena klaida, kurią daro dauguma sodų šeimininkų

apsaugoti vyšnias nuo paukščių

Balandžio pabaiga. Vyšnia dar žaliuoja, vaisiai tik pradeda formuotis — maži žali taškeliai tarp lapų. Sode ramu. Ir būtent tada reikia veikti.

— Tinklai? Folija? Dar per anksti, — sakydavo ne vienas sodininkas. Kol birželį nebeturėdavo ką rinkti, o žemė aplink medį būdavo nusėta kauliukais.

Kovai nepasirodė iš niekur. Jie stebėdavo. Laukdavo. Ir tą dieną, kai vaisiai tik pradeda keisti spalvą — jau keliasdešimt snapų. Bet žmogus dar galvoja, kad per anksti rūpintis.

Apsaugą pradėti per vėlai: tai brangiausia sodo klaida.

Kodėl laikas lemia viską

Šie paukščiai greitai įsimena maitinimosi maršrutus. Kai būrys įsitvirtina prie medžio, atbaidymas tampa kelis kartus sunkesnis — jie nesitraukia, tik ieško kitos šakos ar kito medžio krašto. O kartą įsitvirtinus, net visi aplinkiniai kovai sužino, kur yra maisto.

Jei nepatogumas sukuriamas anksti, dar prieš vaisiams parauduojant, tikimybė, kad apskris kitur, žymiai didesnė. Sausais, šviesiais laikotarpiais paukščiai renkasi didesniais būriais — tada apsauga svarbiausia. Laukti pirmų žalos ženklų reiškia laukti, kol sustabdyti procesą jau sunku.

Blizgučiai ir garsas — bet tik kol kinta

Blizgios juostelės tarp šakų, seni kompaktiniai diskai, folijos skiautės — visa tai veikia, bet tik kol jų padėtis reguliariai keičiama. Tas pats nejudantis blizgutis per savaitę virsta kraštovaizdžio dalimi. Trumpa girlianda tarp vidinių šakų suteikia uždangą neapkraudama lajos — ir leidžia šviesai mirgėti neprognozuojamai.

— Pakabinau aliuminio juosteles, — pasakojo sodą prižiūrintis vyras. — Pirmą savaitę šauniai. Antrą — kovai ant jų sėdėdavo lyg ant tvoros.

Garsas — papildomas ginklas. Maži varpeliai, plastikiniai maišeliai, skardinės turėtų kabėti ten, kur vėjas jas judins. Įrašytas nerimo šauksmas veikia trumpais seansais, keičiant vietą — ne paliekant visą dieną viename taške.

Tinklas: patikimiausias, bet reikalaujantis dėmesio

Žemai augantiems medžiams tinklas arba neaustinė medžiaga — efektyviausias sprendimas. Neaustinė medžiaga pranašesnė tuo, kad praleidžia šviesą, orą ir drėgmę — vaisiai noksta normaliai, paukščiai nepasiekia. Audinys užmetamas ant lajos dar prieš vaisiams parauduojant ir turi tvirtai priglūsti prie kamieno apačioje. Bet kokia anga kovui — tai atvirų durų ženklas.

Tinklas tikrinamas po kiekvieno vėjo: jis gali pajudėti ir palikti spragą. Aukštesniems medžiams dalinis tinklas ant vainiko sudėtingesnis, bet vis tiek sumažina prieigą ir stabdo būrį.

Muliažai: veikia tol, kol nestovi vietoje

Plastikinis plėšrūno muliažas aukštai ant lajos — geras sprendimas, bet ne pastovus. Pirmą savaitę kovai jį pastebi. Antrą — sėda šalia.

Perkelkite muliažą kas kelias dienas. Helio balionai su didelėmis akimis ar netaisyklingomis formomis taip pat sulaikys — kol juda neprognozuojamai. Stabili sistema greitai nustoja būti sistema.

— Vienas metodas nieko nepakeičia, — sakydavo patyręs sodininkas. — Reikia, kad kiekvieną rytą sode kas nors būtų kitaip nei vakar.

Jis teisus. Blizgučiai, garsas ir tinklas kartu veikia geriau nei bet kuri priemonė atskirai. Svarbu ir kaita: kas šiandien kairėje, rytoj turi būti dešinėje. Sode nėra stebuklingos priemonės. Yra tik dėmesys, pradedamas tada, kai medis dar žydi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like