Stovėjo turguje ir rinko daigus, kai priekyje esanti moteris pasakojo pardavėjai: „Pernai paklojau spunbondą. Derlius — dvigubai didesnis. Ir laistau perpus rečiau.”
Pardavėja linktelėjo, lyg būtų girdėjusi tai jau dešimt kartų. „Visi sako tą patį. Bet niekas netiki, kol nepabando.”
Skambėjo kaip reklama. Bet kai po dviejų mėnesių pomidorai stovėjo pilni vaisių, o lysvė buvo beveik be piktžolių — supratau, kad turgaus eilė kartais moko geriau nei bet koks kursas.
Kodėl audinys ant dirvos keičia viską
Spunbondas — neaustinė medžiaga, kuri klojama tiesiai ant lysvės paviršiaus. Ji daro tris dalykus vienu metu: slopina piktžoles, mažina drėgmės garavimą ir palaiko stabilesnę temperatūrą šaknų zonoje.
Piktžolės negauna šviesos — ir neauga. Drėgmė lieka dirvoje ilgiau — laistymo poreikis sumažėja iki 40 procentų. Šaknų zona nesikaista per dieną ir neatvėsta per naktį — augalas auga tolygiai, be streso šuolių.
„Anksčiau kas antrą dieną ravėdavau,” papasakojo viena sodininkė. „Dabar — tik pomidorus renku.”
Kaip paruošti lysvę
Prieš klojant audinį — lysvė turi būti paruošta. Dirvą išvalyti nuo piktžolių ir augalų liekanų. Paviršių išlyginti — jokių duobučių, kuriose galėtų kauptis vanduo.
Jei dirva sunki arba molingesnė — plonas smėlio sluoksnis paviršiuje pagerins drenažą ir neleis vandeniui stovėti po audiniu. Tai ypač svarbu, jei lysvė žemesnėje vietoje, kur po lietaus kaupiasi vanduo.
Optimalus laikas — balandis, kai dirva pasiekia maždaug 10 °C. Per šaltoje dirvoje šaknys neįsitvirtins, ir visa sistema neduos efekto. Jei pavasaris vėlyvas — geriau palaukti savaitę, nei skubėti.
Klojimas žingsnis po žingsnio
60 g/m² tankio spunbondas paskleidžiamas tiesiai ant paruoštos lysvės. Neaustinė pusė — prie dirvos. Medžiagą galima rasti bet kurioje sodininkystės parduotuvėje — ji parduodama ritiniais, kurių pakanka kelioms lysvėms. Audinys turi būti lygus — be klostių ir raukšlių, nes po jomis kaupiasi šiluma ir gali pažeisti šaknis.
Už lysvės kontūro palikti 15 cm kraštą. Jį pritvirtinti U formos smeigėmis — keturios kabės vienam metrui. Tai neleidžia audiniui kilti nuo vėjo ar tvarkymo metu.
Tada — aštriu peiliu ar žirklėmis išpjauti mažas drenažo angas, maždaug 0,5 x 0,5 cm, ten, kur gali kauptis vanduo. Angos turi būti mažos — per dideles užleis piktžoles atgal.
„Aš pirmą kartą padariau per dideles skyles,” prisipažino sodininkė. „Piktžolės pralindo. Kitais metais — tik mažytės angutės, ir problema dingo.”
Kaip išvengti perkaitimo
Didžiausia klaida — per tankus audinys arba netinkamai pritvirtinti kraštai. Jei oras po audiniu negali cirkuliuoti — šaknys perkais.
60 g/m² tankis yra optimalus balansas: kvėpuoja, bet slopina. Praleidžia lietų, bet laiko drėgmę. Apsaugo nuo saulės, bet nevirsta šiltnamiu. Storesnis audinys — per karšta. Plonesnis — per silpnai slopina piktžoles. 60 g/m² — aukso vidurys.
Drenažo angos taip pat padeda — ne tik vandeniui, bet ir dujų apykaitai. Ir kraštai — tie 15 cm — turi būti pritvirtinti tvirtai, bet ne hermetiškai. Oras turi turėti kur judėti.
Ar jūsų pomidorų lysvė šiemet dar be audinio — ar jau laikas pabandyti?
