Pakabintas rudas popierinis maišelis šalia terasos. Jokio kvapo, jokių chemikalų, jokio garso. Atrodo kaip nieko nereiškiantis dalykas — bet vapsvos jo vengia kaip ugnies. Priežastis tokia paprasta, kad sunku patikėti. O šalia jo — dar vienas triukas iš plastikinio butelio, kuris veikia net dar geriau.
Kodėl muliažas veikia
Vapsvos — teritoriniai vabzdžiai. Jos vengia vietų, kurias laiko jau užimtomis kitos kolonijos. Popierinis maišelis ar bet koks netikras lizdas imituoja egzistuojančią koloniją, ir atskrendančios vapsvos keičia kryptį.
„Pakabinau prie pavėsinės du tokius maišelius — ir per visą vasarą nė viena vapsvė neprisiartino arčiau nei penki metrai,” — pasakojo vienas sodininkas. — „O prieš tai čia buvo neįmanoma sėdėti.”
Efektyvumą lemia vieta ir aukštis. Maišelis turi kabėti matomoje vietoje, idealiausia — po stogeliu ar medžio šaka, kur vapsvos natūraliai ieško vietos lizdui. Jei paslėptas per giliai — nepastebi, ir triukas neveikia. Sodininkai, kurie kabina muliažus ankstyvą pavasarį, prieš vapsvoms pradedant statyti lizdus, gauna geriausią rezultatą — karalienės tiesiog aplenkia teritoriją.
Kai muliažo nepakanka — spąstai iš butelio
Paprastas plastikinis butelis, perpjautas per vidurį. Viršutinė dalis apverčiama ir įstatoma į apatinę — susidaro piltuvo formos įėjimas. Vapsvė sulenda vidun, bet kelio atgal neranda.
Jungtis pritvirtinama juosta arba sąvaržėlėmis, kad vėjas neišardytų. Konstrukcija paprasta, bet veiksminga — vienkryptis kanalas riboja ištrūkimą.
Svarbiausia — kas viduje.
Jaukas: cukrus, alus ir vienas gudrybė su plovikliu
Bazinis jaukas — vanduo su granuliuotu cukrumi. Vaisių sultys ar praskiestas gazuotas gėrimas sustiprina kvapo signalą. Alus su fermentacijos aromatu veikia ypač gerai šiltomis dienomis.
Nedidelis kiekis acto sumažina bičių lankymąsi — jos nemėgsta šio kvapo, o vapsvoms jis netrukdo. Svarbus niuansas, kurį daugelis praleidžia.
Ir pagrindinė gudrybė — keli lašai indų ploviklio. Jie sumažina paviršiaus įtempimą. Vapsvė nutūpia ant skysčio ir nugrimzta, užuot plūduriavusi.
„Be ploviklio spąstai veikia perpus prasčiau,” — pridūrė sodininkas. — „Tai ta smulkmena, kuri keičia viską.”
Skystis turi būti negilus — tik tiek, kad pritrauktų ir sulaikytų.
Kur statyti ir kaip saugoti gyvūnus
Spąstai statomi palei kiemo perimetrą — tvorų linijos, gyvatvorių pakraščiai, medžių šakos. Ne šalia stalo ar suoliuko, o ten, kur vapsvos skrenda natūraliai. Perimetro perėmimas veikia geriau nei bandymas ginti vieną tašką.
Aukštis — šiek tiek virš žemės lygio, kad perimtų skrydžio koridorius.
Jei kieme yra augintinių — spąstai tvirtinami aukščiau, ant atramų arba kabinami po stogeliu, kur šuo ar katė nepasiekia. Netoksiškas jaukas sumažina pavojų net atsitiktinio kontakto atveju.
Kada keisti ir kiek dažnai tikrinti
Šiltomis dienomis spąstai gali prisipildyti per dvidešimt keturias valandas. Turinys išmetamas, indas išskalautas, įdedamas šviežias jaukas — ir vėl veikia.
Ramesniais laikotarpiais pakanka tikrinti kas vieną–tris dienas. Jei jaukas suiro, išgaravo ar užsiteršė šiukšlėmis — efektyvumas krenta staigiai, ir spąstai tampa tiesiog dekoracija.
Popierinis muliažas ir butelis su jauku. Du paprasti dalykai, kurie kartu paverčia kiemą zona, kurios vapsvos tiesiog vengia. Jokių chemikalų, jokių profesionalų, jokių išlaidų. Ar bandysite šią vasarą?
