Pirmas instinktas — purškiklis iš parduotuvės. Nupurkšti, kur mato, ir tikėtis, kad daugiau nepasirodys. Taip dariau tris kartus. Purškiklis smirdėjo visą savaitę, o skruzdėlės grįžo kiekvieną rytą — tarsi nieko nebūtų buvę.
— Tu naikini darbininkes, bet kolonija lieka, — paaiškino kaimynė, kuri su skruzdėlėmis kovojo jau prieš mane. — Reikia, kad jos pačios nuneštu nuodą namo.
Skambėjo keistai. Bet veikė.
Boro rūgšties masalas
Receptas paprastas: pusė arbatinio šaukštelio boro rūgšties, arbatinis šaukštelis mielių ir šaukštelis medaus, uogienės arba sirupo. Sumaišyti iki pastos, užtepti ant kartono gabaliuko ir padėti ten, kur skruzdėlės vaikšto aktyviausiai — prie grindjuosčių, po kriaukle, palei vonios kampą.
Boro rūgšties galima nusipirkti bet kurioje vaistinėje — kainuoja kelis eurus. Mielės ir medus — iš virtuvės. Visas masalas kainuoja mažiau nei vienas cheminis purškiklis.
Esmė ta, kad boro rūgštis veikia lėtai. Skruzdėlė suėda masalą, nemiršta iš karto, grįžta į lizdą ir dalija kolonijai — perams, karalienei, kitoms darbininkėms. Per kelias dienas nuodas pasiekia visą struktūrą iš vidaus.
— Pirmą dieną atrodo, kad skruzdėlių net padaugėjo, — perspėjo kaimynė. — Nesigąsdink. Tai geras ženklas — reiškia, kad masalas veikia ir jos jį neša.
Takų ardymas tuo pačiu metu
Kol masalas daro savo darbą, takus galima trikdyti papildomai. Actas, praskiestas vandeniu, arba citrinų sultys — tiesiai ant paviršių, kur skruzdėlės juda. Rūgštis suardo feromonų pėdsakus, kuriais jos orientuojasi, ir be tų pėdsakų skruzdėlė pasimeta.
Česnakas veikia kitaip — sutraiškyta skiltelė, įtrinta į grindjuostę ar palangės kraštą, maskuoja orientacinius signalus ir stumia skruzdėles šalin.
Vienas niuansas: actas ir citrina išgaruoja greitai. Kartoti reikia po kiekvieno valymo, kitaip takai atsistato per kelias valandas. Tai ne vienkartinis veiksmas, o papildoma rutina, kol masalas sunaikins lizdą.
Jei boro rūgšties po ranka nėra
Kepimo soda, sumaišyta su šaukšteliu cukraus ir lašu vandens, veikia panašiu principu — skruzdėlės neša mišinį į lizdą, soda sutrikdo virškinimą. Efektas lėtesnis, bet kaip laikinas sprendimas — tinka, kol nueisi iki vaistinės.
— Ir kiek laiko užtrunka, kol visai dingsta? — paklausiau kaimynės po kelių dienų.
— Savaitę, gal dvi. Priklauso nuo kolonijos dydžio. Bet po to — ramybė, — atsakė ji.
Kad daugiau negrįžtų
Kai kolonija sunaikinta, lieka vienas darbas — uždaryti jiems duris.
Plyšiai prie grindjuosčių, tarpai aplink vamzdžius, neužsandarinti langų kraštai — visa tai užtaisoma silikonu arba sandarinimo juostomis. Maisto likučiai valomi kasdien. Saldūs išsiliejimai — iš karto, ne „paskui”. Šiukšliadėžė — visada uždaryta.
Skruzdėlės neieško namų. Jos ieško maisto. Kai jo nerandą ir keliai uždaryti — paprasčiausiai neateis. Po dviejų savaičių virtuvėje nebebuvo nė vienos. Ir to cheminio kvapo — irgi.
