Kęstučio vynuogyne niekas neatrodo sudėtinga. Jokių sudėtingų sistemų, jokių brangių preparatų. Bet jo kekės kasmet tokios saldžios, kad nuo jų net žandai traukiasi.
Paslaptis — ne veislėje. Paslaptis — trijuose paprastuose žingsniuose, kuriuos jis atlieka kiekvieną pavasarį, kai vynmedžiai pradeda formuoti pumpurus.
Pirmas žingsnis — pelenų tirpalas
Pusė kilogramo sausų medienos pelenų — be anglies gabalėlių, be plastiko likučių — į nemetalinį kibirą. Užpilti penkiais litrais verdančio vandens. Palikti dviem dienoms nusistovėti, retkarčiais pamaišant.
Po dviejų dienų perkošti per marlę. Praskiesti dar dešimčia litrų vandens ir pridėti tris šaukštus obuolių sidro acto — jis padeda medžiagoms geriau ištirpti ir lengviau pasiekti šaknis.
Pilti po penkis litrus kiekvienam vynmedžiui, tiesiai ant drėgnos dirvos aplink kamieną. Kalis iš pelenų padeda uogose kauptis cukrums — būtent nuo to priklauso saldumas.
Antras žingsnis — kompostas po savaitės
Praėjus savaitei po pelenų tirpalo, aplink kiekvieną vynmedį paskleisti gerai suirusio komposto žiedą. Ne prie pat kamieno — dvidešimt–trisdešimt centimetrų atstumu, kad šaknys galėtų pasisavinti tolygiai.
Kompostas veikia lėtai, bet giliai. Jis tiekia švelną azotą, gerina dirvos struktūrą ir padeda žemei laikyti drėgmę. Vynmedis gauna pastovų maitinimą tuo metu, kai ūgliai sparčiai ilgėja.
Lengvai įgrėbti į paviršių — nepažeidžiant šaknų. Ir palikti dirbti savo darbą.
Trečias žingsnis — boro purškimas
Kai vynmedis jau žydi ir formuojasi pirmosios uogų užuomazgos, ateina laikas borui. Du gramai boro rūgšties ištirpinti dešimtyje litrų šilto vandens — maišyti, kol visiškai ištirps.
Purkšti po saulėlydžio, kai oras atvėsta ir lapai nedega. Tolygiai padengti lapiją, bet ne per gausiai — boras padeda uogoms tvirtai užsimegzti ir pilnai užsipildyti, bet perdozavimas slopina augimą.
Boro rūgštis Lietuvoje prieinama vaistinėse ir sodininkystės parduotuvėse.
Kodėl būtent ši seka
Kęstutis aiškina paprastai: pelenai duoda kalį cukrui. Kompostas — azotą augimui. Boras — tvirtus vaisius. Trys medžiagos, trys etapai, kiekvienas savo laiku.
Jei sumaišytumėte viską iš karto — efektas silpnesnis. Šaknys negali vienu metu įsisavinti visko. O kai tiekiama etapais — kiekviena medžiaga atlieka savo darbą tada, kai augalui jos labiausiai reikia.
Senelio vynuogynas atrodo ramiai. Jokio sudėtingo mokslo, jokių brangių priemonių. Bet saldumas kekėse kalba pats už save — ir kaimynai tai žino geriau nei bet kas.
