Ar žinojote, kad natūrali kempinė, kuria trinasi pusė Europos, auga ant vijoklio — panašiai kaip agurkas?

Lufa atrodo kaip didžiulė cukinija. Auga kaip moliūgas. O viduje slepia pluoštą, kuris po džiovinimo tampa ta pačia kempine, kurią matote vaistinėse ir ekologinėse parduotuvėse.

Ir ją galima užsiauginti savo sode.

Nuo sėklos iki daigo

Lufos sėklas sėti patalpose — maždaug mėnesį prieš paskutines šalnas. Šilta palangė arba vieta ant radiatoriaus pagreitina dygimą.

Sėti į mažus indelius. Laikyti drėgnus, bet ne permirkusius. Kai daigai sustiprėja ir šalnos praeina — laikas persikelti laukan.

Persodinimas ir atrama

Lufa mėgsta šilumą, saulę ir derlingą, purią dirvą. Prieš sodinant lysvę praturtinti kompostu arba humusu.

Atstumas tarp augalų — apie metrą. Lufa plečiasi greitai ir jai reikia vietos.

Ir svarbiausia — tvirtų grotelių. Vijoklis kopia aukštyn ir gali užaugti kelis metrus. Be atramos stiebai guls ant žemės, vaisiai pus.

Laistyti reguliariai, bet vengti užmirkimo. Kartą du per savaitę pakanka, sausros metu — dažniau.

Kada ir kaip nuimti derlių

Lufos vaisius subrendęs pats praneša — odelė sukietėja, paruduoja, o pakėlus jis pasidaro lengvas. Tai ženklas, kad viduje jau yra išdžiūvęs pluoštas.

Nupjauti nuo vijoklio. Palikti dar kelioms dienoms šiltoje, vėdinamoje vietoje, kad visiškai išdžiūtų. Nulupti žievę. Iškratyti sėklas — jas pasilikti kitam sezonui.

Vidinį pluoštą nuskalauti vandeniu, suformuoti ir apkarpyti iki norimo dydžio.

Kiek tai duoda

Vienas vijoklis — penki aštuoni vaisiai. Tai kempinių metams — voniai ir virtuvei. Keli vijokliai ant tvoros — ir dovanų artimiesiems pakaks.

Kitą pavasarį, kai sodinsite pomidorus, palikite vietą ir lufai. Vienas vijoklis ant tvoros — ir kempinių pirkti nebereikės.