Lėkštėje gulėjo du gabalėliai šviesiai rausvos mėsos. Atrodė kaip vištiena, bet tekstūra — kitokia. Minkštesnė. Lengvesnė. „Tai triušiena,” pasakė Lina, mitybos specialistė iš Šiaulių. „Prieš dešimt metų pacientams net nesiūlydavau. Dabar — rekomenduoju kas antrą savaitę.” Ji pati prisipažino — ilgai apie triušieną negalvojo rimtai. Kol pažiūrėjo į skaičius.
Skaičiai, kurie keičia požiūrį
Šimte gramų triušienos — apie dvidešimt du gramai baltymų. Riebalų — nuo trijų iki aštuonių gramų. Palyginimui: kiaulienoje riebalų gali būti triskart daugiau, jautienoje — dvigubai.
„Tai reiškia mažiau kalorijų, bet tą patį sotumą,” paaiškino Lina. „Žmogus pavalgo ir jaučiasi lengvai. Ne tuščiai — būtent lengvai.”
Baltymai visaverčiai — visos būtinos amino rūgštys. B12 vitaminas, niacinas, geležis, fosforas. Viskas vienoje porcijoje.
Kodėl ji tokia minkšta
Triušienos raumenų skaidulos plonesnės nei daugumos raudonos mėsos. Jungiamojo audinio — minimaliai. Dėl to ji suyra virškinimo metu lengviau ir greičiau.
„Pacientai su jautriu skrandžiu dažnai ateina ir sako — aš negaliu valgyti mėsos, man sunku,” pasakojo Lina. „Duodu triušieną — ir stebisi. Nė nejaučia sunkumo po valgio.”
Tai ne atsitiktinumas. Tai struktūra. Ploni skaidulai. Mažai riebalų. Lengvas virškinimas.
Purinai — vienintelė išlyga
Vienas dalykas, kurį Lina visada pamini — purinai. Triušienoje jų yra vidutiniškai. Daugumai žmonių tai visiškai nesvarbu. Bet tiems, kas serga podagra — verta stebėti bendrą kiekį per dieną.
„Tai ne priežastis atsisakyti,” ramiai pasakė. „Tai priežastis žinoti savo ribas. Kaip su viskuo.”
Kaip paruošti teisingai
Svarbiausia — temperatūra. Vidinė mėsos temperatūra turi pasiekti septyniasdešimt vieną laipsnį. Skrudinimas orkaitėje — šimtas septyniasdešimt iki šimto aštuoniasdešimties laipsnių, valandą ar pusantros. Troškinimas vidutinėje kaitroje — keturiasdešimt penkios šešiasdešimt minučių.
„Nerekomenduoju kepti riebaluose,” pridūrė Lina. „Tada prarandai visą esmę — lengvumą. Geriausia troškinti su daržovėmis arba kepti orkaitėje su žolelėmis.”
Spalva turi būti šviesiai rausva. Kvapas — neutralus. Jei pilkšva ar rūgščiai kvepia — mėsa nebetinkama.
Kartais geriausi atradimai yra tie, kuriuos seniai pamiršome. Triušiena — vienas jų. Lengva. Maistinga. Ir paprastesnė paruošti, nei daugelis galvoja. Tereikia pabandyti.
