Močiutė sakydavo: „Vaikeli, nereikia su visais kalbėtis. Pailsėk nuo žmonių.” Indrė tą sakinį prisimena kiekvieną kartą, kai po ilgo vakaro pabunda su keista tuštuma viduje.

Ne galvos skausmu. Ne nuovargiu nuo nemigos. Kažkuo giliau — tarsi kas nors per naktį būtų ištuštinęs vidinę bateriją.

Kai bendravimas tampa darbu

Psichologai šį reiškinį vadina emociniu pagirių efektu. Tai būsena, kai po intensyvaus bendravimo žmogus jaučiasi išsekęs, apsiblausęs arba nepaaiškinimai prislėgtas.

„Vakaras buvo puikus”, — pasakojo Indrė. „Juokėmės. Kalbėjom apie viską. O ryte — nenorėjau net telefono paimti.”

Priežastis fiziologinė. Socialinė sąveika reikalauja energijos — dėmesio, empatijos, reakcijų. Kai energijos atsargos baigiasi greičiau, nei spėja atsikurti, ateina nuosmukis.

Trys požymiai, kuriuos lengva supainioti

Pirmas — neįprastas nuovargis net po normalaus miego. Akys atsimerkia, bet galva lyg vatoje.

Antras — mažos užduotys pasidaro sunkios. Rašyti žinutę, atsakyti į klausimą, nuspręsti, ką valgyti — viskas reikalauja pastangų.

Trečias — kantrybė seka per kelias minutes. Vaiko klausimas, kolegos skambutis, šuns lojimas — kiekvienas garsas erzina.

„Galvojau, kad sergu”, — prisipažino Indrė. „Kol supratau — aš tiesiog per daug atidaviau vakar.”

Kas tai jaučia stipriausiai

Intravertai ir labai jautrūs žmonės patiria emocinius pagirius dažniau. Jų nervų sistema reaguoja intensyviau — ir į džiaugsmą, ir į įtampą.

Bet tai nėra silpnybė. Tai signalas, kad energija buvo išnaudota daugiau, nei patogu.

Net ir pakilios nuotaikos renginiai gali išsekinti, kai tempas negailestingas. Trys valandos šurmulio — ir kitą dieną reikia tylos.

Kaip grąžinti save atgal

Atsigavimas prasideda nuo susilaikymo. Jokių naujų pokalbių. Jokių reikalavimų.

Miegas. Maistingas maistas. Rami veikla — muzika, pasivaikščiojimas, knyga.

Prevencija — dar paprastesnė. Apriboti sunkius pokalbius. Nustatyti laiko ribas. Neiti į trečią renginį per savaitę, jei po antro jau jaučiamas nuosmukis.

„Močiutė neturėjo tam žodžio”, — šyptelėjo Indrė. „Bet ji žinojo — kartais geriausias pokalbis yra tas, kurio nepradeди.”

O jūs — ar atpažįstate šį jausmą po ilgo vakaro?