Atėjau rytą į virtuvę ir ant grindų gulėjo negyva pelė. Šalia sėdėjo katė ir žiūrėjo į mane taip, lyg lauktų aplodismentų.
Pirma reakcija – šleikštulys. Antra – klausimas: kodėl ji tai daro? Ar jai negana maisto? Ar ji tiesiog žiauri?
Veterinarė Indrė, su kuria pasikalbėjau, iškart nuramino: „Nei viena, nei kita. Tai evoliucinis instinktas, kurio dešimt tūkstančių metų prijaukinimo nepanaikino.”
Dvi teorijos – ir abi turi prasmės
Indrė paaiškino, kad mokslininkai turi dvi hipotezes. Pirma – motiniško maitinimo: katė tave laiko „bejėgiu kačiuku” ir neša maistą, kaip laukinė katė neštų savo jaunikliams.
„Tai ne įžeidimas,” – nusišypsojo ji. – „Tai aukščiausias komplimentas. Ji galvoja, kad be jos tu neišgyventum.”
Antra hipotezė – saugios slėptuvės: katė tiesiog neša grobį ten, kur jaučiasi saugiausiai. O tai – tavo namai.
Miesto ekologės tyrimas parodė dar vieną niuansą: asmenybė lemia labiau nei veislė. Dominuojančios, agresyvios, aktyvios katės atneša gerokai daugiau grobio. Baikščios ir draugiškos – beveik nieko. Tai reiškia, kad medžioklės elgesys nėra vienodas visoms katėms – temperamentas atspindi gilesnius evoliucinius ir neurobiologinius skirtumus tarp pavienių gyvūnų.
Sveikatos rizika, apie kurią niekas negalvoja
Bet Indrė perspėjo – čia yra rimtesnė problema nei estetinis diskomfortas. Graužikai ir paukščiai nešioja ligų sukėlėjus: pasiutligę, toksoplazmozę, salmonelę. Parazitai – apvaliosios kirmėlės, blusos – lengvai perduodami tarp rūšių.
„Katei irgi pavojinga – ji gali užsikrėsti suėsdama užkrėstą grobį,” – paaiškino veterinarė. – „Todėl skiepai ir reguliari parazitų profilaktika yra ne prabanga, o būtinybė. Ypač jei katė laisvai vaikšto lauke.”
Tvarkant negyvą gyvūną – visada su pirštinėmis. Niekada plika ranka. Ir gerai nusiplauti po to. Jei namuose yra mažų vaikų ar žmonių su susilpnėjusiu imunitetu – higiena tampa dar svarbesnė, nes zoonozinių ligų perdavimo rizika jiems didesnė.
Kaip sumažinti „dovanų” srautą
Indrė patarė kelis dalykus. Patikimiausias būdas – laikyti katę viduje, ypač naktį, kai medžioklės instinktas stipriausias. Pašalinti lesyklas prie namo – jos pritraukia paukščius, kurie tampa lengvu grobiu.
Pasiūlyti interaktyvių žaislų, kurie imituoja vijimosi ir pagavimo sekas – tai patenkina plėšrūnišką instinktą saugiu būdu. Dominuojančioms, aktyvioms katėms struktūruota žaidimų programa veikia geriau nei bet koks draudimas.
„Niekada nebauski katės už tai, kad atnešė grobį,” – perspėjo Indrė. – „Ji daro tai, ką diktuoja biologija. Tavo darbas – ne keisti jos prigimtį, o sukurti aplinką, kurioje tas instinktas nereikalauja tikrų aukų.”
Dabar mano katė žaidžia su pliušine pele tris kartus per dieną. Tikrų pelių ant grindų nebebuvo jau du mėnesius. Instinktas niekur nedingo – bet dabar jis nukreiptas ten, kur nekelia nei pavojaus, nei šleikštulio. Kaip pasakė Indrė: „Katė visada bus plėšrūnė. Tavo darbas – padaryti taip, kad jai tai būtų žaidimas, o ne medžioklė.”
