Kai mama pradėjo pamiršti dalykus, pagalvojau – sensta, normalu. Bet kai gydytojas pasakė „pradinis pažinimo sutrikimas”, išsigandau.
Paklausiau neurologo, ką galime daryti. Jis atsakė:
„Yra vienas dalykas, apie kurį mažai kas kalba. Svoris.”
Ir parodė tyrimą, kuris pakeitė mano požiūrį į viską.
Tyrimas, kuris nustebino mokslininkus
Neurologas papasakojo apie McGill universiteto tyrimą.
„Jie palygino smegenų nuotraukas – nutukusių žmonių ir Alzheimerio pacientų. Ir rado tą patį.”
Abiejose grupėse buvo matomas panašus smegenų žievės plonėjimas. Tos pačios sritys – dešinė smilkininė-pakaušinė ir kairė priešakinė.
„Tai sritys, atsakingos už atmintį ir vykdomąsias funkcijas. Kai jos plonėja – prasideda problemos.”
Tyrimas parodė: nutukimas veikia smegenis panašiai kaip Alzheimerio liga.
Kodėl svoris veikia smegenis
Paklausiau, kaip tai įmanoma.
„Keletas mechanizmų,” – atsakė neurologas. „Pirma – uždegimas. Riebaliniai audiniai gamina uždegimines medžiagas, kurios kenkia smegenims.”
Antra – kraujagyslių pažeidimai. Nutukimas didina kraujospūdį, cholesterolį. Tai mažina kraujo pritekėjimą į smegenis.
„Trečia – insulino atsparumas. Smegenys naudoja gliukozę energijai. Kai insulinas neveikia gerai – smegenys badauja.”
Viskas susideda: uždegimas, prastas kraujotaka, energijos trūkumas. Smegenys tiesiog nyksta.
Vidutinis amžius – lemiamas laikotarpis
Neurologas pabrėžė vieną svarbų dalyką:
„Vidutinis amžius – keturiasdešimt penki šešiasdešimt metų – tai langas, kai dar galima kažką pakeisti.”
Jei tuo laikotarpiu sumažini svorį – rizika demencijai mažėja. Jei ne – pakeitimai gali tapti negrįžtami.
„Ne todėl, kad vėliau neverta. Bet todėl, kad anksčiau – efektyviau.”
Jis pridūrė: net nedidelis svorio sumažėjimas – penki dešimt procentų – jau daro skirtumą.
Ar galima atkurti pažeidimus
Paklausiau, ar tai, kas jau įvyko, yra negrįžtama.
„Ne visiškai. Smegenys turi plastikumo – gebėjimo atsitaisyti.”
Tyrimai rodo: kai žmonės numeta svorį – smegenų kraujotaka gerėja. Uždegimas mažėja. Kai kurios funkcijos atsistato.
„Bet tai priklauso nuo to, kiek ilgai truko pažeidimas. Kuo anksčiau pradedi – tuo geriau.”
Trys dalykai, kuriuos galima daryti
Neurologas davė konkrečius patarimus:
„Pirma – judėjimas. Bent šimtas penkiasdešimt minučių per savaitę. Tai gerina smegenų kraujotaką ir skatina naujų neuronų augimą.”
Antra – mityba. Viduržemio jūros stiliaus: daug daržovių, žuvies, alyvuogių aliejaus. Mažiau cukraus ir perdirbtų produktų.
„Trečia – protinė veikla. Skaitymas, galvosūkiai, nauji įgūdžiai. Smegenys, kurios dirba – lėčiau sensta.”
Ką padariau
Grįžau namo ir ilgai galvojau. Mama – jau vyresnė, sunku keisti. Bet aš – keturiasdešimt penkerių. Dar turiu tą langą.
Pradėjau eiti pėsčiomis kasdien. Pakeičiau mitybą. Numečiau septynis kilogramus per pusmetį.
Nežinau, ar tai apsaugos nuo Alzheimerio. Bet žinau, kad dabar jaučiuosi geriau. Galvoju aiškiau. Miegu giliau.
Neurologas buvo teisus: kartais svarbiausi dalykai smegenims – ne tabletės, o tai, ką darome kasdien.
