„Sūris — ne priešas. Priešas — porcija, kurios nekontroliuoji.” Taip pasakė dietologė Vilma, kai klientė paklausė, ar lieknėjant reikia visiškai atsisakyti sūrio. Atsakymas nustebino ne tik klientę, bet ir mane.
Sūris ilgai buvo riebalų ir kalorijų sinonimas dietų pasaulyje. Bet kai kurios jo rūšys ne tik netrukdo mesti svorio — jos gali realiai padėti.
Varškė — tylus lyderis
Pusė puodelio varškės — maždaug keturiolika gramų baltymų ir apie šimtas kalorijų. Kazeino baltymas virškinamas lėtai, todėl sotumo jausmas tęsiasi ilgiau nei po daugelio kitų užkandžių.
„Varškė — tai pirmas dalykas, kurį rekomenduoju klientams, norintiems sumažinti užkandžiavimą”, — paaiškino Vilma. „Su uogomis ar chia sėklomis ji tampa pilnaverčiu patiekalu, kuris laiko keletą valandų.”
Nuliuprocentinė versija tinka tiems, kam svarbiausia kontroliuoti kalorijas. Bet ir standartinė — visai ne katastrofa, jei porcija kontroliuojama. Varškė veikia kaip pagrindas, ant kurio galima statyti bet kokį patiekalą — nuo pusryčių iki vakarinės užkandos.
Rikota ir mocarela — kremine tekstūra be kaltės
Rikota suteikia panašų baltymų kiekį kaip varškė, bet su kremišką tekstūrą, kuri tinka ant skrebučių, į glotnučius ar padažus. Pusė puodelio — maždaug keturiolika gramų baltymų ir šimtas septyniasdešimt kalorijų. Išrūgų baltymai joje padeda raumenų atsigavimui — tai ypač svarbu metant svorį, kad kūnas netektų riebalų, o ne raumeninės masės.
Pusiau riebi mocarela — dar vienas praktiškas pasirinkimas kasdieniam naudojimui. Maždaug septyneri gramai baltymų uncijoje ir apie septyniasdešimt kalorijų. Švelnus skonis, kreminė tekstūra, universalumas — salotose, suktinukuose, kepiniuose, ant picos.
Šviežia mocarela ir ožkos sūris papildomai pasižymi lengvesniu virškinamumu — tai svarbu tiems, kurie po pieno produktų jaučia pilvo diskomfortą. Ožkos sūryje mažiau laktozės nei daugelyje karvės pieno sūrių, todėl jis tinka jautresniems žmonėms. O jo intensyvus skonis reiškia, kad ir nedidelio gabaliuko pakanka patiekalui suteikti sodrumo.
Parmezanas ir šveicariškas — mažai reikia, daug gauni
Parmezanas — koncentruočiausias iš visų. Dešimt gramų baltymų vienoje uncijoje. Nedidelis pabarstymas ant salotų, kiaušinių ar daržovių pakelia baltymų kiekį nepridedant nei tūrio, nei daug kalorijų. Intensyvus skonis reiškia, kad jo nereikia daug — ir tai yra esmė.
Šveicariškas sūris — maždaug aštuoni gramai baltymų riekelėje, mažiau druskos nei daugelis kitų kietų sūrių. Abu suteikia kalcio ir vitamino B12, kurie siejami su energijos apykaita ir kaulų sveikata.
„Kvapnūs sūriai — geriausias triukas”, — pridūrė Vilma. „Užtenka mažo gabaliuko, kad patiekalas skambėtų visai kitaip. Ir kalorijos lieka žemos.”
Kaip valgyti sūrį ir lieknėti
Taisyklė paprasta — sūris yra priedas, ne pagrindinis patiekalas. Matuotos porcijos. Derinimas su daržovėmis, uogomis ar liesais baltymais. Intensyvaus skonio sūriai mažomis dozėmis — kad pasitenkinimas būtų didelis, o kalorijos — kontroliuojamos.
Varškė ir rikota tinka kaip atskiras patiekalas. Parmezanas ir šveicariškas — kaip prieskoninis akcentas. Mocarela — kaip universalus statybinis blokas daugeliui receptų.
Sūris nėra priešas. Jis niekada nebuvo. Tiesiog reikėjo išmokti su juo elgtis kitaip — ne kaip su nuodėme, o kaip su įrankiu, kuris teisingai naudojamas dirba jūsų naudai.
