Sėdėjome pas draugę, kai ji padavė ant stalo karpačio – plonai pjaustytą žalią jautieną. Visi ėmė valgyti, bet aš sustojau. Prisiminiau pokalbį su gydytoja infektologe Rasa prieš porą savaičių.
„Ar žinai, kas gali būti žalioje mėsoje?” – paklausė ji tada, kai papasakojau apie savo meilę tatarui.
„Na, bakterijos gal?”
„Blogiau. Parazitai. Ir jų nematysi plika akimi.”
Trys pavadinimai, kuriuos reikia žinoti
Gydytoja Rasa išvardijo tris parazitus, kurie dažniausiai randami mėsoje.
Pirmas – Trichinella. Gyvena kiaulienoje ir laukinėje mėsoje. Įsikuria raumenyse ir gali likti metų metus.
Antras – Taenia, arba kirmėlė. Irgi dažniausia kiaulienoje. Gali užaugti iki kelių metrų žarnyne.
Trečias – Toxoplasma gondii. Šis – pavojingiausias. Pagal Europos maisto saugos agentūrą, keturiasdešimt–šešiasdešimt procentų užsikrėtimų ateina būtent iš maisto.
„Ir jų negali matyti?” – paklausiau.
„Ne. Tik laboratorijoje. Arba kai jau sergi.”
Mama ilgai tylėjo
Paskambinau mamai ir papasakojau. Ji ilgai tylėjo.
„Mes kaime visada valgėme šviežią lašinienę. Net neapdorotą. Ir nieko nebuvo.”
„Mama, gal ir buvo. Tik niekas netikrino.”
Ji pagalvojo: „Gal todėl dėdė Antanas vis skųsdavosi pilvu…”
Niekada nesužinosime. Bet dabar bent žinome, kuo rizikuojame.
Kiauliena ir žvėriena – didžiausia rizika
Gydytoja Rasa pabrėžė du mėsos tipus, kurie kelia didžiausią pavojų.
„Kiauliena iš nepatikimų šaltinių – be veterinarinės patikros – tai ruletė. Ir laukinė žvėriena – šernas, elnias, stirna. Jie nepraeina tokios kontrolės kaip ūkiuose auginta mėsa.”
„O jautiena?”
„Mažesnė rizika, bet ne nulinė. Ypač jei valgai žalią ar pusžalę.”
Vyras, kai papasakojau, patraukė pečiais: „Tai dabar mėsos nevalgyti?”
„Valgyti. Bet iškeptą.”
Temperatūra – vienintelė apsauga
Gydytoja davė paprastą taisyklę. Mėsa turi būti visiškai iškepta – ne rožinė viduje, ne „medium rare”.
„Parazitai žūva tik nuo karščio. Jokios prieskoniai, jokia marinata, jokia druska jų nenužudo.”
Sesuo, kuri mėgsta steikus su krauju, iš pradžių nesutiko: „Bet taip skanu…”
Po mėnesio paskambino: „Pasitikrinau. Rado Toxoplasmą. Sakė – tikriausiai nuo mėsos.”
Gydė antibiotikais dvi savaites. Dabar valgo tik gerai iškeptą.
Dar vienas dalykas – higiena
Rasa pridūrė dar vieną patarimą. Net jei mėsą kepi gerai, svarbu atskirti žalią nuo paruoštos.
Atskira pjaustymo lentele. Plauti rankas po kiekvieno lietimo. Nelaikyti žalios mėsos virš kitų produktų šaldytuve – kad sultys nenutekėtų.
„Tai irgi perdavimo kelias,” – paaiškino ji. – „Ne tik valgymas, bet ir tvarkymas.”
Dabar kiekvieną kartą, kai matau tatarą ar karpačio restorane, prisimenu tuos tris pavadinimus. Ir užsisakau kažką iškeptą. Skonis – skonis, bet sveikata – sveikata.
