Vasarą palikai plastikini butelį su vandeniu automobilyje. Grįžai, ištroškęs, išgėrei. Atrodo – nieko baisaus.
Bet kai sužinojau, kas vyksta tame butelyje, kai jis įkaista – daugiau taip nedarau. Ir niekam nerekomenduoju.
Pasirodo, šiluma išlaisvina iš plastiko tokias medžiagas, apie kurias geriau nežinoti. Bet žinoti – būtina.
Kas išsiskiria iš plastiko
Plastikiniai buteliai pagaminti iš polietileno tereftalato – sutrumpintai PET. Kai temperatūra pakyla virš 25 laipsnių, polimero struktūra pradeda irti.
Ir tada į vandenį patenka bisfenolis A – tai hormonus ardanti medžiaga. Kartu su ftalatais – dar viena grupė cheminių junginių, kurie kišasi į endokrininę sistemą.
„Aš visą vasarą gėriau vandenį iš butelio, kuris stovėjo ant palangės,” – prisipažino sesuo. „Dabar suprantu, kodėl jausdavausi keistai.”
Gal ir sutapimas. O gal ir ne.
Mikroplastikas – dar viena problema
Be cheminių junginių, į vandenį patenka ir mikroplastiko dalelės. Jos tokios mažos, kad praeina pro virškinimo barjerą ir keliauja po visą kūną.
Tyrimai rodo, kad mikroplastikas randamas kepenyse, inkstuose, net kraujagyslėse. Jis sukelia uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą.
„Bet juk visi geria iš plastikinių butelių,” – sakė vyras, kai jam papasakojau. „Jei būtų taip blogai, būtų uždraudę.”
Problema ta, kad pasekmės pasireiškia ne iškart. Hormonų disbalansas, medžiagų apykaitos sutrikimai, reprodukcijos problemos – visa tai vystosi metais.
Kaip atpažinti užterštą vandenį
Yra keletas požymių, kurie turėtų įspėti.
Pirma – keistas skonis ar kvapas. Jei vanduo „plastikinis” – tai ne įsivaizdavimas.
Antra – butelio deformacija. Jei plastikas suminkštėjo ar pakeitė formą – jis jau suskilo molekuliniu lygiu.
Trečia – drumstumas ar matomos dalelės. Skaidrus vanduo neturėtų turėti jokių „plaukiojančių” elementų.
„Aš kartą pastebėjau, kad butelis tarsi „išpūstas”,” – prisiminė kaimynė Dalia. „Bet vis tiek išgėriau. Dabar suprantu, kad nereikėjo.”
Kodėl nepastebime problemos
Čia ir yra didžiausia bėda. Bisfenolis A neturi kvapo. Mikroplastikas nematomas plika akimi. Vanduo atrodo ir skamba normaliai.
O simptomai – jei jie atsiranda – vystosi taip lėtai, kad nesusiejame jų su vandeniu. Nuovargis? Nuo darbo. Hormonų problemos? Amžius. Alergijos? Pavasaris.
Tik kai pradedi domėtis – pamatai ryšius, kurių anksčiau nepastebėjai.
Kaip apsisaugoti
Pirma ir svarbiausia – nelaikyti plastikinių butelių šilumoje. Ne automobilyje, ne ant palangės, ne šalia viryklės.
Antra – stebėti butelio būklę. Jei jis atrodo „pavargęs” – išmesti, negailėti.
Trečia – pereiti prie stiklo ar nerūdijančio plieno. Taip, brangiau. Bet sveikata – brangesnė.
„Nusipirkau stiklinę gertuvę,” – pasakojo sesuo po mėnesio. „Iš pradžių atrodė nepatogu. Dabar – įpratau. Ir ramiau.”
Ketvirtą – jei perkate buteliuotą vandenį, rinkitės tą, kuris laikytas vėsioje vietoje. Parduotuvėje, ne lauke prieš saulę.
Mes negalime visiškai išvengti plastiko – jis visur. Bet galime sumažinti riziką. Kartais pakanka tiesiog nepalikti butelio automobilyje. Toks paprastas žingsnis – bet toks svarbus.
slug: plastikinis-butelis-vanduo-nuodai-karstis
