Visą gyvenimą girdėjau: bulvės blogai, grūdai gerai. Arba atvirkščiai – bulvės natūralios, o duona – perdirbtų miltų produktas. Kai paklausiau dietologės Ingos, kas iš tiesų teisinga, ji nusišypsojo.

„Abu klysta,” – pasakė ji. – „Ir abu teisūs. Tiesa sudėtingesnė.”

Ką atskleidė tyrimai

Naujausi tyrimai žurnale „Frontiers in Nutrition” palygino, kas nutinka, kai grūdus pakeičiame krakmolingomis daržovėmis.

„Per vieną dieną kalio suvartojimas nukrito 21 procentu,” – paaiškino Inga. – „Vitamino B6 – 17 procentų. Vitamino C – 11. Skaidulų – 10.”

„Tai bulvės geriau?” – paklausiau.

„Ne taip greitai,” – atsakė dietologė. – „Grūdai turi daugiau tiamino, cinko ir vitamino E. Tai irgi svarbūs mikroelementai.”

Kodėl negalite turėti visko

Problema ta, kad kiekvienas angliavandenių šaltinis turi unikalų mikroelementų profilį. Ir nė vienas neaprūpina visais.

„Bulvės – puikus kalio ir vitamino C šaltinis,” – sakė Inga. – „Bet jose mažiau B grupės vitaminų.”

„O grūdai?” – domėjausi.

„Atvirkščiai,” – atsakė ji. – „Daug tiamino ir cinko, bet mažiau kalio.”

Todėl pasirinkdami vieną vietoj kito – visada kažką prarandate. Tai fundamentali mitybos tiesa, kurią daugelis pamiršta.

Kalio klausimas

Dietologė pabrėžė kalio svarbą. Dauguma lietuvių jo suvartoja per mažai.

„Kalis svarbus širdžiai ir raumenims,” – paaiškino Inga. – „Viena bulvė suteikia apie 15 procentų paros normos. Grūdai – žymiai mažiau.”

„Tai turėčiau valgyti daugiau bulvių?” – paklausiau.

„Turėtumėte valgyti abu,” – pataisė ji. – „Ne vienas vietoj kito.”

Kaip sudėti lėkštę

Dietologė pateikė praktinį patarimą. Lėkštėje turėtų būti ir krakmolingų daržovių, ir grūdų produktų.

„Pusė lėkštės – daržovės,” – sakė Inga. – „Ketvirtadalis – grūdai arba bulvės. Dar ketvirtadalis – baltymai.”

„O jei noriu tik vieno?” – paklausiau.

„Tada kitą dieną subalansuokite,” – atsakė ji. – „Svarbiausia – įvairovė per savaitę.”

Ji pridūrė, kad pilno grūdo produktai visada geriau nei rafinuoti. O bulvės – geriau keptos ar virtos nei keptos riebaluose.

Ką supratau

Grįžau namo ir pagalvojau apie savo mitybą. Per daug duonos, per mažai bulvių. Arba atvirkščiai – priklausomai nuo savaitės. Balanso nebuvo.

Dabar stengiuosi derinti. Ryte – avižinė košė. Pietums – bulvė su daržovėmis. Vakarienei – pilno grūdo duona.

„Nėra blogų angliavandenių,” – pasakė dietologė. – „Yra tik nesureguliuota mityba.”

Gal laikas nustoti skirstyti maistą į „gerą” ir „blogą”. Ir pradėti valgyti įvairiau.

Dietologė pasakė dar vieną svarbų dalyką: „Dauguma lietuvių suvartoja per mažai kalio. Tai vienas iš labiausiai trūkstamų mikroelementų.”

„Tai bulvės – sprendimas?” – paklausiau.

„Vienas iš sprendimų,” – atsakė Inga. – „Kartu su bananais, špinatais ir kitomis daržovėmis.”

Dabar žinau: nei duona, nei bulvės nėra priešai. Priešas – monotonija. O draugas – įvairovė lėkštėje.