Kaimynės hortenzijos buvo nuostabios – didžiulės, mėlynos, pilnos žiedų. Bet pernai – nė vieno žiedo. „Pavasarį sutvarkiau, nukirpau viską tvarkingai,” skundėsi ji. Sodininkas, kuris prižiūri mūsų kiemą, išgirdo ir pasakė: „Štai kur problema. Ne visas hortenzijas galima genėti pavasarį.”
Pirma – nustatyk rūšį
„Hortenzijos skirtingos,” pradėjo sodininkas. „Ir genėjimo taisyklės – irgi skirtingos.”
Kūginės ir lygiosios hortenzijos žydi ant šių metų ūglių. Jas galima genėti pavasarį – net stipriai. Nauji ūgliai išaugs ir žydės.
Bet didelialapės ir ąžuolalapės – žydi ant praėjusių metų medienos. Jei pavasarį nukerpate senus ūglius – nukerpate ir žiedų pumpurus. Rezultatas – žali krūmai be žiedų.
„Kaimyne, kokia tavo hortenzija?” paklausė sodininkas. Ji parodė. „Didelialapė,” pasakė jis. „Todėl ir nežydėjo.”
Kaip atpažinti
Vyras paklausė: „O kaip žinoti, kuri kokia?”
Sodininkas paaiškino: kūginės turi pailgus, kūgio formos žiedynus. Lygiosios – apvalius, bet žydi ant naujų ūglių. Didelialapės – dideli, apvalūs žiedynai, mėlyni ar rožiniai. Ąžuolalapės – lapai panašūs į ąžuolo.
„Jei abejoji – geriau negenėk,” patarė jis. „Arba genėk tik negyvą medieną.”
Kada genėti
„Kalendorius – ne rodiklis,” pasakė sodininkas. „Žiūrėk į augalą.”
Kai baigiasi stiprūs šalčiai ir pumpurai pradeda brinkti – tada galima. Lietuvoje tai dažniausiai kovo pabaiga, balandžio vidurys.
„Bet jei tavo hortenzija žydi ant senų ūglių – genėk po žydėjimo, ne pavasarį,” pridūrė jis. „Birželį, liepą – kai žiedai nuvysta.”
Kaip genėti teisingai
„Aštrūs įrankiai – būtina,” pabrėžė sodininkas. „Bukas sekatorius suplėšo šaką, o ne nupjauna. Tada ateina ligos.”
Pjauti reikia pusę centimetro virš pumpuro, šiek tiek pasvirusiai – kad vanduo nutekėtų. Ne per arti pumpuro, ne per toli.
„Ir dezinfekuok įrankius tarp augalų,” pridūrė jis. „Alkoholiu. Kad neplatintum ligų.”
Ką daryti kaimynei
„Šiemet – nieko negenėk,” patarė sodininkas kaimynei. „Tegul atsigauna. Kitais metais – genėk po žydėjimo, ne pavasarį.”
Ji paklausė: „Tai šiemet žydės?” „Turėtų,” atsakė jis. „Jei nebuvo per stipriai apkarpyta – pumpurai gal išliko ant apatinių šakų.”
Ir tikrai – šią vasarą kaimynės hortenzijos vėl žydėjo. Ne taip gausiai kaip anksčiau, bet žydėjo. Ji buvo laiminga.
Ko išmokau
Pati turiu dvi hortenzijas – vieną kūginę, vieną didelialapę. Dabar žinau: kūginę galiu genėti pavasarį, didelialapę – tik po žydėjimo.
Kaimynė pasakė: „Išmokau pamoką. Prieš kerpant – reikia žinoti, ką kerpi.”
Sodininkas pridūrė: „Ir jei abejoji – geriau šiek tiek mažiau nei per daug. Neapkarpyta hortenzija vis tiek žydės. Perkarpyta – ne.”
Kartais viena klaida – visos vasaros be žiedų. Bet kai žinai taisykles – klaidos galima išvengti. Ir kitą pavasarį hortenzijos vėl džiugins.
