Visą mėnesį jaučiausi keistai ir negalėjau suprasti kodėl. Pilvas nuolat pūtė, energijos nebuvo jokios, svorio pradėjau netekti be jokios priežasties. Galvojau – gal stresas darbe, gal mityba netinkama, gal tiesiog toks blogas periodas ir praeis savaime.
Kai nuėjau pas gydytoją Darių dėl nuovargio, jis pradėjo klausinėti labai detaliai. „Ar pilvas dažnai pūtė pastaruoju metu? Ar buvo viduriavimo ar vidurių užkietėjimo? Ar niežti kur nors, ypač naktį?” Atsakiau į viską nuoširdžiai, ir jis pasakė: „Noriu, kad atliktum vieną tyrimą. Išmatų analizę.”
Pažiūrėjau į jį nustebusi: „Atsiprašau, bet dėl ko tiksliai?” Jis atsakė ramiai ir be jokios ironijos: „Dėl parazitų. Tavo simptomai gali rodyti kirmėles žarnyne.”
Diagnozė, kurios visiškai nesitikėjau
Galvojau, kad parazitai – tai kažkas iš vaikystės, iš kaimo, iš senų sovietinių laikų. Bet gydytojas Darius paaiškino kantriai: „Parazitais užsikrečia daug suaugusių žmonių šiais laikais. Iš maisto, iš vandens, iš kelionių į egzotiškas šalis. Ir dauguma net nežino, kad turi, nes simptomai labai nekonkretūs.”
Po savaitės rezultatai patvirtino jo įtarimą – turėjau parazitinę infekciją. Pirmoji reakcija buvo tikras šokas. Antroji – kaip tai įmanoma mano atveju? Gydytojas paklausė: „Ar keliavai kur nors pastaruoju metu? Ar valgei žalią žuvį, nepakankamai iškeptą mėsą, gal egzotiškų patiekalų?”
Tada prisiminiau – prieš porą mėnesių buvau Azijoje su drauge. Ir taip, valgiau visko, ką tik siūlė vietiniai. „Štai ir atsakymas greičiausiai”, – pasakė jis.
Požymiai, kuriuos turėjau atpažinti anksčiau
Gydytojas Darius išvardijo simptomus, kurių reikėjo ieškoti: lėtinis viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai ir pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis ir anemija, niežėjimas tam tikrose vietose, net dantų griežimas naktį.
„Žmonės galvoja, kad jei turėtų kirmėlių, tai iškart suprastų ir pajustų”, – paaiškino jis. „Bet dažniausiai simptomai neaiškūs ir panašūs į daugybę kitų problemų, todėl žmonės metų metais gyvena nežinodami tikrosios priežasties.”
Paskambinau draugei, su kuria kartu keliavau į Aziją. Papasakojau savo diagnozę. Ji nusijuokė: „Na, aš tai tikrai nieko neturiu, jaučiuosi puikiai.” Bet po savaitės parašė žinutę: „Klausyk, nusprendžiau vis dėlto pasitikrinti. Ir man rado tą patį.”
Gydymas buvo paprastesnis nei galvojau
Gydytojas Darius paskyrė vaistus – trijų savaičių kursą, nieko sudėtingo. „Po dviejų savaičių nuo gydymo pabaigos pakartosime tyrimą ir pažiūrėsime, ar viskas išnyko”, – pasakė. Šalutinių poveikių beveik nebuvo – tik lengvas pykinimas pirmomis dienomis, kuris greitai praėjo.
Vyras klausė skeptiškai: „Ir viskas? Tiesiog tabletės ir baigta?” Taip, tabletės ir paprastos higienos taisyklės – dažniau plauti rankas, gerai iškepti mėsą, būti atsargesniems kelionėse ateityje.
Po mėnesio jaučiausi kaip visiškai kitas žmogus. Pilvas nebepausta, energijos atsirado daugiau nei buvau turėjusi metus, svoris stabilizavosi. Mama, kai papasakojau visą istoriją, pasakė: „Gerai, kad tas gydytojas pagalvojo patikrinti ir nepraleido. Kitas būtų tiesiog vitaminus išrašęs ir paleisdamas namo.”
Dabar žinau svarbų dalyką – jei simptomai keisti ir nepaaiškinami, verta paklausti gydytojo apie parazitus. Net jei tai skamba neįtikėtinai ir gėdingai. Aš mėnesį ignoravau požymius, o galėjau išsiaiškinti daug greičiau ir nesikamuoti.
