Ar pagalvojote, kas yra tame aluje be apynių, miežių ir vandens? Mindaugas — ne. Kol neperskaičiau tyrimo, kuris privertė jį pažiūrėti į bokalą kitaip.
Amerikos mokslininkai ištyrė dešimtis alaus mėginių ir devyniasdešimt penkiuose procentuose rado PFAS — vadinamąsias amžinąsias chemines medžiagas. Junginius, kurie nesuskyla aplinkoje ir kaupiasi organizme.
Kaip chemija patenka į bokalą
Alus — tai daugiausia vanduo. Septyniasdešimt — devyniasdešimt procentų sudėties.
Jei vandens šaltinyje yra PFAS — jie pereina per visą gamybos procesą. Salyklo malimas. Virimas. Skiedimas. Filtracija.
„Standartinė alaus daryklų filtracija pašalina nuosėdas”, — paaiškino Mindaugas, domėjęsis tema po to tyrimo. „Bet ne ištirpusius PFAS. Jie per maži. Jie praeina pro viską.”
Tyrimas, paskelbtas žurnale Environmental Science and Technology, parodė aiškų dėsningumą: didžiausi PFAS kiekiai buvo aluje iš regionų, kur vietinis vanduo jau buvo užterštas.
Kodėl tai svarbu
PFAS vadinami amžinosiomis medžiagomis ne be priežasties. Jie nesuskyla. Nei dirvožemyje, nei vandenyje, nei organizme.
Mokslininkai juos sieja su padidėjusia vėžio rizika, imuninės sistemos sutrikimais ir hormonų pusiausvyros problemomis.
Vienas bokalas nenuodys. Bet reguliariai vartojant — kaupiamasis poveikis auga. Ypač ten, kur vanduo jau turi išmatuojamą taršą.
„Niekas nekalba apie alų kaip poveikio kelią”, — pastebėjo Mindaugas. „Visi žino apie pesticidus maiste. Apie plastiko daleles vandenyje. Bet alus? Jis visada atrodė švarus.”
Niuansas — ne visas alus vienodas
Tyrimas parodė ir kitą pusę. Alus iš švaresnio vandens regionų turėjo žymiai mažesnius PFAS lygius. Kai kurie mėginiai — beveik švarius.
Tai reiškia, kad problema — ne pačiame aluje. O vandenyje, iš kurio jis gaminamas.
Darykla, naudojanti švarų šaltinį arba papildomą filtravimą — aktyvuotą anglį, atvirkštinį osmosą — gali sumažinti taršą iki minimumo.
„Klausimas ne ar gerti alų”, — patikslino Mindaugas. „Klausimas — iš kur tas vanduo.”
Ką gali daryti vartotojas
Prieš nusiperkant kitą butelį — atsakykite sau kelis klausimus.
Ar žinote, kur gaminamas jūsų mėgstamas alus? Ar gamintojo regionas žinomas dėl švarios vandens sistemos? Ar etiketėje nurodytas vandens šaltinis?
Jei atsakymai nežinomi — tai dar ne priežastis atsisakyti. Bet priežastis pasidomėti.
Mindaugas dabar renkasi kitaip. Ne pagal kainą. Ne pagal etiketės dizainą. O pagal vieną klausimą — koks vanduo viduje.
Alus niekur nedingo. Bet žinojimas, kas jame yra — prideda ramybės prie kiekvieno gurkšnio.
