Dešimt metų bandžiau dauginti augalus įprastai. Nukerpiu šakelę, įkišu į vandenį ir laukiu kantriai. Kartais savaitę, kartais dvi, kartais mėnesį, o kartais išvis niekas neišauga ir šakelė tiesiog supūva. Kol neradau seno sodininkystės žurnalo mamos palėpėje tarp kitų senų daiktų.
Ten buvo straipsnis apie greitą šakninimą su paprastomis priemonėmis. Perskaičiau ir pagalvojau – čia tikrai nesąmonė, negali taip būti. Bet vis tiek nusprendžiau išbandyti, nes nieko neprarasiu. Po dvidešimt keturių valandų šakelė turėjo matomas šaknų užuomazgas. Negalėjau patikėti savo akimis ir net nufotografavau.
Paskambinau kaimynei sodininkei Laimai, kuri sodininkauja visą gyvenimą: „Tu žinai, kad galima šakninti per vieną dieną?” Ji nusijuokė: „Kokios čia pasakos ir fantazijos. Aš trisdešimt metų sodininkauju ir tokių stebuklų nemačiau nė karto.”
Du metodai, kurie tikrai veikia
Žurnale buvo aprašyti du paprasti būdai. Pirmas – gintaro rūgšties tabletės, kurias galima nusipirkti bet kurioje vaistinėje už kelis eurus. Ištirpini vieną tabletę litre vandens ir mirkai šakelę keturiasdešimt penkiasdešimt minučių. Po to perkelti į įprastą vandenį arba iškart sodinti.
Antras būdas dar paprastesnis ir pigesnis – kepimo mielės iš parduotuvės. Šimtas gramų šviežių mielių arba vienas paketėlis sausų mielių litrui vandens. Mirkai šakelę kelioms valandoms ir lauki rezultato.
Abiem atvejais šakelėje pradeda formuotis kalus – tai toks specialus audinys, iš kurio vėliau išauga tikros šaknys. Ir tai vyksta daug greičiau nei paprastame vandenyje be jokių priedų.
Mama, kai parodžiau rezultatą su šaknimis, paklausė nustebusi: „Ir tu tikrai nemeluoji? Per vieną dieną išaugo?” Padaviau šakelę, kad pati pamatytų ir paliestų. „Įdomu, reikės ir man išbandyti su savo gėlėmis”, – pasakė.
Kaimynė, kuri iš pradžių netikėjo
Po savaitės nuėjau pas kaimynę Laimą ir pasiėmiau kelias šakeles su išaugusiomis šaknimis parodyti. Ji apžiūrėjo atidžiai ir ilgai tylėjo. Paskui pasakė: „Iš kur tu šitą metodą sužinojai?” Paaiškinau apie seną žurnalą palėpėje.
„Aš trisdešimt metų perku tuos brangius šaknijimo miltelius ir hormonus iš specializuotų parduotuvių”, – pasakė ji susimąsčiusi. „O čia paprasto kepimo mielės už pusę euro daro tą patį ar net geriau.” Kitą savaitę jau pati bandė ir siuntė nuotraukas į telefoną: „Veikia tikrai. Negaliu patikėti, bet rezultatas akivaizdus.”
Vyras iš pradžių juokėsi: „Dabar dar augalus mielėmis girdysi kaip duoną kepant.” Bet kai pamatė, kiek naujų augalų prisidauginau per vieną mėnesį, nustojo juokęsis ir susidomėjo. „Gal ir man kokį pomidorų daigą ar agurkų padaryk”, – paprašė rimtai.
Kuris metodas kam geriau tinka
Išbandžiau abu metodus su skirtingais augalais ir pastebėjau aiškų skirtumą. Gintaro rūgštis geriau tinka kambariniams augalams ilgalaikei priežiūrai, nes tą patį tirpalą galima naudoti ir vėliau – kartą per mėnesį palaistyti, ir augalas auga sparčiau bei stipriau.
Mielės geresnės, kai reikia greitai padauginti daug šakelių vienu metu – daigams, sezoniniams augalams, daržovėms. Šaknys išauga greičiau, bet vėliau reikia įprastos priežiūros kaip visada.
Senolė, kai papasakojau apie šį atradimą, atsakė netikėtai: „Mano motina taip darydavo dar prieš karą. Mielėmis ir cukrumi. Aš buvau visiškai pamiršusi tą būdą.” Pasirodo, šitas metodas senas kaip pasaulis – tiesiog kažkur pakeliui jį praradome ir pradėjome pirkti brangius miltelius.
Dabar kiekvieną pavasarį prisidauginu augalų per kelias dienas. Tai, kas anksčiau užtrukdavo mėnesį, dabar trunka savaitę. Kartais senos knygos ir žurnalai žino daugiau nei nauji interneto straipsniai.
