Lysvė prie tako atrodė tvarkingai tik pirmąsias tris savaites. Paskui — pienės, balandos, varpučiai. Kiekvieną savaitgalį tas pats ritualas: klūpėti, rauti, nusivilti. Po lietaus viskas grįždavo atgal dar greičiau nei prieš tai. Kitą pavasarį vietoj tuščios žemės buvo pasodinta katžolė. Per du mėnesius lysvė pasikeitė taip, kad ravėti nebereikėjo visiškai.
Kodėl piktžolės nebeturi šansų
Katžolė (Nepeta) formuoja tankų, platų kerą su pilkšvai žaliais pūkuotais lapais. Kai augalas įsišaknija, jis tiesiog uždengia dirvą kaip gyvas kilimas. Piktžolių daigams nebelieka nei šviesos, nei erdvės prasikalti. Stipri šaknų sistema atima drėgmę ir maistines medžiagas dar prieš įsibrovėliams spėjant sustiprėti. Tankiausios veislės, tokios kaip „Walker’s Low” ar „Six Hills Giant”, per porą metų sujungia kerus į vientisą masyvą.
Papildomas efektas — eteriniai aliejai. Katžolės lapai skleidžia intensyvų kvapą, kuris atbaido dalį kenkėjų ir neleidžia kai kurioms piktžolių rūšims įsitvirtinti šalia. Tai ne stebuklas, bet per sezoną ravėjimo laikas sumažėja kelis kartus.
Kur ir kaip sodinti
Katžolei reikia saulės — bent šešių valandų per dieną. Pavėsyje ji ištįsta, silpnai žydi ir nebedengia žemės taip efektyviai. Dirvožemis — lengvas, gerai drenuojamas, net skurdokas. Būtent tai ir yra didžiausias privalumas: kuo prasčiau tręšiama, tuo tvirtesnis ir kompaktiškesnis keras. Sodinamas augalas pavasarį arba ankstyvą rudenį — kad spėtų įsišaknyti prieš šalčius.
Sodininkė Birutė, auginanti katžoles jau aštuonerius metus, sako, kad didžiausia klaida — per daug laistyti. „Šlapios kojos” žiemą yra pagrindinė žūties priežastis. Molingoje žemėje verta į sodinimo duobę įmaišyti smėlio ar žvyro. Optimalus atstumas tarp kerų — 30–40 centimetrų. Per arti pasodinti kerai konkuruoja tarpusavyje ir silpniau žydi.
Priežiūra pagal sezoną
Pavasarį katžolė atželia pati — jau kovo mėnesį pasirodo pirmieji ūgliai. Papildomo dėmesio nereikia — tik pašalinti senas praeito sezono šakeles. Birželio pabaigoje, kai pirmoji žydėjimo banga baigiasi, keras nukerpamas perpus. Po dviejų savaičių prasideda antras žydėjimas, kuris tęsiasi iki pat rugsėjo.
Vasarą laistyti reikia tik per ekstremalią sausrą. Trąšos — nereikalingos. Pertręšta katžolė auga greitai, bet formuoja silpnus, išgriuvusius stiebus ir žydi prastai. Rudenį augalas paliekamas ramybėje. Žiemą papildoma apsauga nebūtina — katžolė puikiai žiemoja Lietuvos klimate.
Kada katžolė netinka
Drėgnose, šešėlingose vietose ji neveiks. Prie tvenkinio ar lietaus sodo — ne jos teritorija. Labai derlingoje juodžemio lysvėje keras bus vešlus, bet išvirtęs ir neefektyvus kaip žemėdanga. Jei sode daugiausia pavėsio — geriau rinktis gebenę ar barvinką, kurie dengia žemę be saulės.
Taip pat svarbu žinoti — katės ją myli. Paprastoji katžolė (Nepeta cataria) jas tiesiog traukia magnetiškai. Dekoratyvinės veislės, tokios kaip „Walker’s Low” ar „Six Hills Giant”, poveikį turi silpnesnį, bet jei kieme laisvai vaikšto kaimynų katės, su tuo teks susitaikyti.
Viena gėlė nepakeis viso sodo priežiūros. Bet lysvė, kurioje nuo birželio iki rugsėjo žydi melsvai violetinis debesis, o piktžolės tiesiog nebeauga — tai jau visai kitas sodo pojūtis. Ir visai kitas savaitgalis.
