Mano obelis kentėjo jau trejus metus. Skruzdės lipinėjo kamienais aukštyn ir žemyn, o ant lapų – pilna amarų. Bandžiau viską: cheminius purškalus, lipnius žiedus, net vandens barjerus. Niekas nepadėjo ilgam. Kol kaimynas sodininkas Antanas pamatė mano kovas ir pasakė: „Žinai, aš naudoju vieną dalyką, kuris kainuoja centus ir veikia geriau nei bet kokie chemikalai.”
Pažiūrėjau skeptiškai. Jis išsitraukė iš kišenės mažą pakelį: „Cinamonas. Penkiolika gramų, kainuoja vos kelis centus. Ir skruzdės jo nekenčia.”
Pagalvojau, kad juokauja. Bet jis atrodė visiškai rimtas.
Kodėl cinamonas veikia
Kaimynas Antanas paaiškino logiką: „Skruzdės orientuojasi pagal feromonus – tai cheminiai signalai, kuriuos jos palieka takuose. Cinamonas sutrikdo tuos signalus. Kai pabarstai ant tako – skruzdės praranda orientaciją ir nebegali rasti kelio.”
„Bet kodėl niekas apie tai nekalba?” – paklausiau. Jis nusijuokė: „Nes iš to niekas neuždirba. Chemijos gamyklos parduoda brangius pesticidus, o cinamonas – tai paprastas prieskonių lentynos produktas.”
Paskambinau žmonai ir papasakojau. Ji atsakė skeptiškai: „Ir tu tikėsi, kad paprastas prieskonys išvarys skruzdėles, kurios gyvena ten jau trejus metus?” Atsakiau, kad pabandysiu – ką turiu prarasti?
Kaip teisingai naudoti
Kaimynas Antanas parodė techniką: „Pirma surask skruzdžių takus – kur jos dažniausiai juda. Tada pabarsyk cinamoną tiesiai ant tako ir aplink medžio pamatą. Storą sluoksnį, nešykštėk.”
„O kiek laiko veikia?” – paklausiau. Jis atsakė: „Sausą orą – dvi tris savaites. Po lietaus reikia pakartoti. Bet vienas pakelis užtenka keliems kartams.”
Kolegė darbe, kai papasakojau, paklausė: „O amarai? Jie irgi bijo cinamono?” Pasakiau, ką sužinojau iš Antano: „Amarai ir skruzdės gyvena simbiozėje. Skruzdės „augina” amarus dėl jų išskiriamo saldaus skysčio. Kai skruzdės išnyksta – amarai irgi traukiasi, nes nebeturi apsaugos.”
Rezultatas po vienos dienos
Tą patį vakarą pabarstiau cinamoną ant visų skruzdžių takų ir aplink obelies kamieną. Kvapas buvo malonus – kaip kalėdiniai sausainiai.
Kitą rytą išėjau pažiūrėti – ir negalėjau patikėti. Skruzdžių takuose buvo tuščia. Kelios pavienės skruzdės blaškėsi chaotiškai, bet organizuoto judėjimo nebeliko. Per savaitę amarų ant lapų sumažėjo perpus.
Vyras, kai pamatė rezultatą, pasakė: „Gerai, pripažįstu – kaimynas buvo teisus. O aš jau norėjau pirkti tuos brangius pesticidus.”
Sezono strategija
Kaimynas Antanas davė ir ilgalaikį planą: „Pavasarį, kai skruzdės pradeda aktyvėti – balandį gegužę – pabarsyk pirmą kartą. Per vasarą pakartok kas dvi tris savaites. Rudenį dar kartą, kad kolonijos negalėtų pasiruošti žiemai.”
Dabar mano obelys sveikos, be skruzdžių ir amarų. Per visą sezoną išleidžiu gal kelis eurus cinamonui – anksčiau cheminiams purškalams išleisdavau dešimtis eurų, ir jie veikė blogiau.
Mama, kai papasakojau, paklausė: „Tai cinamonas nuo skruzdžių? O aš jį tik į pyragus dedu.” Dabar ir ji barstė aplink savo slyvas – ir irgi veikia.
Kartais geriausi sprendimai yra paprasčiausi ir pigiausi. Tik reikia kažko, kas pasakytų.
