Pavasarį nutirpo sniegas – ir pamačiau katastrofą. Mano jaunos obelies kamienas apgraužtas žiedu. Pelės per žiemą nuėmė žievę aplinkui visą kamieną.

Galvojau – viskas, medis žuvęs. Reikės kirsti ir sodinti naują.

Kol agronomas neatėjo pažiūrėti. Jis apžiūrėjo, palietė, pasakė: „Dar galima išgelbėti. Bet reikia veikti greitai.”

Kaip atpažinti, ar medis dar gyvas

Agronomas pradėjo nuo diagnostikos.

„Pirma – pažiūrėk, ar žievė nuimta visiškai aplinkui kamieną, ar liko bent kažkiek sveikos juostos.”

Jei žievė nuimta 100% aplink kamieną – tai vadinama „žiedavimu”. Medis negali transportuoti maistinių medžiagų ir dažniausiai žūsta.

„Bet jei liko bent kelių centimetrų sveika juosta – medis turi šansą. Maistinės medžiagos gali keliauti ta juosta.”

Mano obelies atveju – liko maždaug trečdalis sveikos žievės. Agronomas pasakė: „Gerai. Galime bandyti.”

Pirma pagalba – per kelias valandas

Agronomas pabrėžė, kad laikas – svarbiausias veiksnys.

„Kuo greičiau uždengsi žaizdą – tuo didesnė tikimybė, kad medis išgyvens. Kiekviena valanda svarbi.”

Jis parodė du būdus.

Pirmas – specialus sodo balzamas. Parduodamas sodininkystės parduotuvėse. Užtepi ant žaizdos – sukuria apsauginį sluoksnį, neleidžia džiūti ir apsaugo nuo grybų.

Antras – senelio metodas. Molis ir perpuvęs mėšlas lygiomis dalimis, gerai sumaišyti. Užtepi ant žaizdos, apvynioji medvilniniu audiniu arba sodo tvarsčiu.

„Molis dezinfekuoja ir suteikia mikroelementų. Mėšlas maitina besigydančius audinius.”

Kada medis nepagydomas

Agronomas buvo tiesus – ne visus medžius galima išgelbėti.

„Jei žievė nuimta visiškai aplinkui – be jokios sveikos juostos – medis žus. Galima bandyti, bet šansai labai maži.”

Dar viena situacija – kai pažeidimas yra žemiau skiepijimo vietos.

„Jei matai tą storėjimą kamieno apačioje – tai skiepijimo vieta. Jei graužikai apgraužė žemiau jos – vertingoji veislė žus, ataugs tik laukinis poskiepis.”

Tokiu atveju – geriau nukirsti ir pasodinti naują medį. Švaistyti laiką ir energiją beprasmiška.

Chirurginis metodas – tiltinis persodinimas

Agronomas parodė sudėtingesnį, bet labai efektyvų metodą.

„Jei pažeidimas didelis, bet medis vertingas – galima padaryti tiltinį persodinimą.”

Esmė: paimamos sveikos šakelės ir įsodinamos po žieve – viršuje ir apačioje pažeistos vietos. Jos sukuria „tiltą”, per kurį maistinės medžiagos gali keliauti apeinant žaizdą.

„Tai reikalauja įgūdžių. Jei nedrįstate – kvieskite specialistą. Bet vertingoms veislėms – verta.”

Jis pridūrė, kad tai geriausia daryti anksti pavasarį, kol medis dar „miega”.

Kaip apsisaugoti kitą žiemą

Agronomas pasakė, kad geriau prevencija nei gydymas.

„Rudenį, prieš sniegą, apvyniokite kamienus. Specialiu tinkleliu, kartoniu, net senomis pėdkelnėmis – bet kas, kas neleidžia graužikams pasiekti žievės.”

Kitas būdas – aplink medžius pabarstyti pelių nuodų arba pastatyti spąstus. Bet svarbu tai daryti prieš sniegą, ne po.

„Kai iškrenta sniegas – pelės gyvena po juo ir ramiai graužia. Jūs net nematote, kas vyksta.”

Mano obelies istorija

Padariau viską, kaip agronomas sakė. Užtepiau mišinį iš molio ir mėšlo, apvyniojau audiniu.

Pirmas mėnuo – nieko nepastebėjau. Antras – pradėjo leistis lapai. Medis atgijo.

Tą rudenį apvyniojau kamieną tinkleliu. Kitą pavasarį – jokių pažeidimų.

„Graužikai per žiemą sunaikina dešimtis medžių,” – sako agronomas. – „Bet dauguma savininkų net nežino, kad galima išgelbėti. Reikia tik veikti greitai.”

Dabar tikrinu medžius iškart po sniego nutirpimo. Ir rudenį visada apsaugau kamienus. Viena obelė – išgelbėta. Pamoka – išmokta.