Aukštai Andų kalnuose, Argentinos šiaurės vakaruose, yra mažas miestelis San Antonio de los Cobres. Iš jo požeminio vandens mokslininkai paėmė mėginius. Rezultatai buvo tokie, kad laboratorijos darbuotojai du kartus tikrino prietaisus.
Arseno koncentracija — viena didžiausių planetoje.
Tokie kiekiai kitur sukelia odos vėžį, plaučių vėžį, kepenų pažeidimus jau po kelių metų vartojimo. San Antonio de los Cobres gyventojai juos vartoja tūkstantmečius. Ir nėra ligonių.
Ką atrado mokslininkai
Tarptautinės mokslininkų grupės genetinis tyrimas atskleidė priežastį, kuri kalbėjo apie patį žmogaus evoliucijos tempą. Tos populiacijos genetiniame kode yra specifiniai variantai šalia AS3MT geno — geno, kuris koduoja fermentus, atsakingus už arseno apdorojimą organizme.
Šie variantai daro tai, ko mūsų kūnai negali. Jie efektyviau metilina arseną — paverčia jį forma, kurią inkstai ir kepenys gali pašalinti. Tuo pačiu metu jie sumažina toksiškų tarpinių junginių, kurie sukelia vėžį ir organų pažeidimus, gamybą.
Kalbant paprastai — tų žmonių kepenys yra biologinė valymo stotis, kurios nei jūs, nei aš neturime.
Kaip evoliucija veikė taip greitai
Klasikinė biologijos pamoka mokė, kad evoliuciniai pokyčiai žmogaus rūšyje vyksta per dešimtis tūkstančių metų. Šis atradimas tą prielaidą sulaužė.
Mokslininkai nustatė, kad genetinė atranka regione vyko per maždaug septynis tūkstančius metų. Trumpai pagal evoliucijos standartus — bet pakankamai ilgai, kad mažas mutavęs pranašumas taptų visa populiacijos savybe.
Mechanizmas paprastas, bet brutalus. Žmonės be šių variantų mirdavo nuo arseno apsinuodijimo prieš pasiekdami reprodukcinį amžių. Žmonės su variantais išgyvendavo, augindavo šeimas, perduodavo savo geną palikuonims.
Ką tai reiškia kitiems pasaulio gyventojams
Atradimas turi praktinę pusę. Pasaulyje yra šimtai milijonų žmonių, gyvenančių regionuose su padidintu arseno kiekiu — Bangladeše, Indijoje, Vietname, kai kuriuose JAV regionuose, net Lietuvos kaimynystėje, kur kai kurie šuliniai turi didesnę nei rekomenduotina arseno koncentraciją.
Šioms populiacijoms suprantama AS3MT mechanika gali tapti gydymo pagrindu. Mokslininkai jau svarsto galimybę kurti vaistus, kurie imituotų natūralų Andų variantą — savotišką „pakaitinį” fermentą.
Panašūs reiškiniai kituose žemynuose
Ar San Antonio de los Cobres yra išskirtinis atvejis? Ne. Mokslininkai aptiko panašius — bet skirtingus — adaptacijų pavyzdžius keliuose žmonijos kampuose.
Tibeto plokščiakalnyje gyvenantys žmonės turi genetinius variantus, leidžiančius efektyviau dirbti su mažu deguonies kiekiu. Etiopijos aukštikalnių populiacijos turi visai kitokį variantą tam pačiam tikslui. Sahel regiono ganytojai genetiškai gali virškinti pieną suaugę — savybė, kurios dauguma planetos žmonių neturi.
Kiekviena iš šių adaptacijų yra evoliucijos pirštų atspaudas — atsakas į konkretų aplinkos iššūkį, atrankos paliktas konkrečioje populiacijoje per konkretų laiko tarpą.
Ko mes patys negalime padaryti
Žmogus negali tiesiog persikelti į San Antonio de los Cobres ir įgyti jo gyventojų genetinio pranašumo. Adaptacijos perduodamos palikuoniams, ne įgyjamos per gyvenimo būdą.
Jeigu gyvenate regione su padidintu arseno kiekiu vandenyje, jūsų kepenys ir inkstai bus paprasti, neoptimizuoti.
Praktinis sprendimas — vandens analizė. LT regionuose, ypač kaimuose, kur naudojami šuliniai, periodiškai verta pasitikrinti vandens kokybę. Arseno, geležies, nitratų ir bakterinė tarša yra tipiniai LT šulinių vandens iššūkiai.
Ką atradimas reiškia mums
Šis atradimas keičia pamatinį supratimą — žmogaus evoliucija nesustojo. Ji tęsiasi. Mes vis dar prisitaikome prie aplinkos, kurioje gyvename.
Ką tai reiškia mums šiandien, vargu ar kas tiksliai pasakys. Kokie aplinkos veiksniai dabar veikia mūsų pačių populiacijų atranką — oro tarša, plastiko mikrodalelės, kasdienės cheminės medžiagos? Galbūt po penkių tūkstančių metų atsiras populiacijų, kurios efektyviau pašalins iš kūno tai, ką mes pasyviai kaupiam.
Tos populiacijos nebebus mūsų. Tai bus mūsų palikuoniai, kurių tėvai, kaip ir Andų gyventojai, atsitiktinai gimė tinkamoje vietoje su tinkamu genu.
