Pirmą kartą tai pajutau intensyvios terapijos skyriuje. Buvo ankstyvas rytas, ir vieno paciento palata kvepėjo kitaip. Ne blogai, ne gerai – tiesiog kitaip. Tarsi prinokę obuoliai arba nagų lako valiklis.
Vyresnė kolegė užėjo pro šalį, uostelėjo ir tyliai pasakė: „Cukrus. Reikia patikrinti gliukozę.”
Ji buvo teisi. Pacientas turėjo diabetinę ketoacidozę. Tai buvo pirmas kartas, kai supratau – ligos turi savo kvapą.
Kvapai, kurių mokykloje nemoko
Per dešimt metų darbo išmokau atpažinti kelis būdingus kvapus, kurie beveik visada ką nors reiškia:
Acetono kvapas – primena nagų lako valiklį arba prinokusius vaisius. Dažniausiai signalizuoja apie nekontroliuojamą diabetą. Organizmas, negalėdamas naudoti gliukozės, pradeda skaidyti riebalus ir išskiria ketonus.
Amoniako kvapas – aštrus, primenantis valymo priemones. Dažnai susijęs su šlapimo takų infekcijomis arba inkstų problemomis. Kartais jaučiamas kvėpavime, kartais – šlapime.
Žuvies kvapas – vienas sunkiausių. Paprastai rodo kepenų ligas, kai organas nebepajėgia tinkamai filtruoti toksinų ir jie kaupiasi kraujyje.
Yra ir retesnių atvejų. Kai kurie medikai teigia, kad dizenterija kvepia šviežiai kepta duona, o geltonoji karštinė – mėsa. Aš pati to nepatyriau, bet kolegos iš tropinių šalių patvirtina.
Kodėl liga keičia kvapą
Kai organizme kažkas sutrinka, keičiasi medžiagų apykaita. Kūnas pradeda gaminti cheminius junginius, kurių normaliai nebūtų. Šie lakieji junginiai išsiskiria per kvėpavimą, prakaitą ir šlapimą.
Kiekviena liga turi savo unikalų cheminį pirštų atspaudą. Problema ta, kad žmogaus nosis per silpna daugumai jų aptikti. Mes užuodžiame tik pačius stipriausius signalus – tuos, kai liga jau pakankamai pažengusi.
Bet technologijos tai keičia.
Šunys ir mašinos, kurios uodžia ligas
Specialiai apmokyti šunys sugeba aptikti plaučių vėžį, hipoglikemijos priepuolius ir net kai kuriuos infekcijų tipus. Jų uoslė tūkstančius kartų jautresnė nei mūsų – jie pajunta tai, ko mes net neįtariame.
Elektroninės nosys – sudėtingi jutikliai – jau naudojamos tyrimuose. Kvėpavimo testai, analizuojantys iškvėpiamo oro sudėtį, gali nustatyti vėžį ankstyvoje stadijoje. Kai kuriose klinikose tai jau taikoma praktiškai, nors dar ne masiškai.
Įdomu, kad net vaisių muselės reaguoja į vėžiu sergančių žmonių cheminius žymenis. Mokslas vis dar tiria, kaip tai pritaikyti kasdienei diagnostikai.
Ką tai reiškia jums
Jei pastebėjote, kad jūsų kvėpavimas, prakaitas ar šlapimas pradėjo kvepėti neįprastai – ir tai trunka ilgiau nei kelias dienas – verta pasidomėti priežastimi.
Aišku, vienas keistas kvapas po česnakinės vakarienės nieko nereiškia. Alkoholis, kava, stiprūs prieskoniai – visa tai laikinai keičia kūno kvapą ir tai normalu.
Bet nuolatinis, nepaaiškinamas pokytis gali būti signalas, kad kūnas bando ką nors pasakyti. Ypač jei kartu jaučiate ir kitus simptomus – nuovargį, troškulį, dažną šlapinimąsi ar odos pokyčius.
Tokiu atveju verta atlikti bent bazinius kraujo tyrimus – gliukozės, kepenų ir inkstų funkcijos rodiklius. Anksti pastebėta problema dažnai sprendžiama paprasčiau nei ta, kuri užleista mėnesiais.
Per tuos metus ligoninėje išmokau viena – kūnas visada siunčia žinutes. Kartais žodžiais, kartais skausmu. O kartais – tiesiog kvapu. Reikia tik išmokti klausytis.
