Endokrinologė pasakė tiesiai: „Pamirškite KMI – jis jus apgauna.” Ir paaiškino, ką matuoti vietoj to

streso hormonai, veikiantys kūno svorį

Visą gyvenimą skaičiavau KMI. Svorį padalinti iš ūgio kvadrato – ir žinai, ar esi „normalus”.

Mano rezultatas – 26. Antsvoris. Bent jau pagal lentelę.

Bet endokrinologė Zane Svikle, pas kurią nuėjau dėl skydliaukės, pažiūrėjo į tuos skaičius ir pasakė: „Tai jums nieko nepasako.”

Kodėl KMI meluoja

„KMI buvo sukurtas XIX amžiuje statistikai, ne sveikatai,” – paaiškino gydytoja. „Jis nežino, kur jūsų svoris – raumenyse ar riebaluose.”

Papasakojo pavyzdį: du vyrai, abu 90 kg, abu 180 cm. Abu KMI – 27,8. Abu „antsvoris”.

Bet vienas – sportuojantis, raumeningas. Kitas – sėdintis, su pilvu.

„Pagal KMI jie vienodi. Pagal sveikatą – visiškai skirtingi,” – sakė ji.

Štai kur problema. KMI nemato, kas sudaro tą svorį.

Ką matuoti vietoj KMI

Gydytoja davė tris konkrečius patarimus:

Pirma – juosmens apimtis.

„Imkite centimetrą ir matuokite juosmenį ties bambliu. Vyrams – ne daugiau 94 cm. Moterims – ne daugiau 88 cm.”

Pilvo riebalai – pavojingiausi. Jie supa organus ir kelia riziką širdžiai, diabetui.

„Galite turėti normalų KMI ir pavojingą juosmenį. Arba atvirkščiai,” – pabrėžė ji.

Antra – juosmens ir ūgio santykis.

Juosmens apimtį padalinkite iš ūgio centimetrais. Rezultatas turėtų būti mažiau nei 0,5.

„Jei jūsų ūgis 170 cm – juosmuo neturėtų viršyti 85 cm. Paprasta taisyklė.”

Trečia – kūno sudėties tyrimas.

Bioimpedanso analizė parodo, kiek procentų jūsų svorio sudaro raumenys, kiek – riebalai, kiek – kaulai.

„Tai tikrasis vaizdas. Ne vienas skaičius, o visa sudėtis.”

Mano rezultatai

Pasidariau tuos matavimus. KMI – vis dar 26.

Bet juosmuo – 82 cm (norma). Juosmens/ūgio santykis – 0,47 (gerai). Bioimpedansas parodė – raumenų daugiau nei vidutiniškai, riebalų – normos ribose.

„Matote? Pagal KMI – antsvoris. Pagal tikrus rodiklius – viskas gerai,” – pasakė gydytoja.

Visą gyvenimą galvojau, kad turiu problemą. O problemos nebuvo.

Kam tai ypač svarbu

Gydytoja pabrėžė: yra žmonių, kuriems KMI ypač meluoja.

Sportininkai ir treniruojantys – raumenų masė kelia svorį, bet tai ne riebalai.

Pagyvenę žmonės – raumenų mažėja, riebalų daugėja, bet svoris gali likti tas pats.

Moterys po menopauzės – kūno sudėtis keičiasi, KMI to neparodo.

„Jei sportuojate ir KMI rodo antsvorį – tikėtina, kad viskas gerai. Jei nesportuojate ir KMI normalus – gali būti blogiau, nei atrodo.”

Tai vadinama „plonųjų nutukimu” – normalus svoris, bet per daug riebalų, per mažai raumenų. KMI to neparodo.

Ką dabar darau

Nustojau žiūrėti į svarstykles kaip į teisėją.

Kartą per kelis mėnesius pamatuoju juosmenį. Jei auga – signalas. Jei stabilus – ramu.

Kūno sudėties tyrimą darau kartą metuose – tiesiog žinoti, kas vyksta viduje.

O KMI? Jis man nieko nepasako. Ir tikriausiai – jums irgi.

Gydytoja pasakė gerą mintį: „Svoris – tik vienas skaičius. Sveikata – tai visuma.” Dabar suprantu, ką ji turėjo omenyje.

Jei norite žinoti savo tikrą būklę – neužtenka atsistoti ant svarstyklių. Reikia matuoti tai, kas iš tikrųjų svarbu.

Skaičiai gali meluoti. Bet tinkamas skaičius – pasakys tiesą. Svarbu žinoti, kurį skaičių žiūrėti.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

You May Also Like