Mano kaimynė Rima serga diabetu jau trejus metus. Vartoja vaistus, seka cukrų, stengiasi.
Bet prieš porą mėnesių ji atėjo pas mane su spindinčiomis akimis. „Radau sprendimą,” – pasakė ir ištraukė iš rankinės maišelį džiovintos žolės.
„Vilkdalgis. Internete rašo, kad reguliuoja cukrų. Nebegeriu tų vaistų, geriu tik arbatą.”
Negalėjau patikėti. Ar čia rimtai – mesti vaistus ir gerti žolę?
Ką pasakė gydytoja apie vilkdalgį
Kitą savaitę turėjau vizitą pas savo šeimos gydytoją. Papasakojau apie Rimos „atradimą” – tikėjausi, kad pasakys „nieko tokio, tegul geria”.
Jos veido išraiška pasikeitė akimirksniu.
„Tai viena iš tų temų, kur internetas daro daugiau žalos nei naudos,” – pasakė ji rimtai. „Leisk paaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta.”
Atsisėdau ir klausiausi.
Kodėl arbata – ne tas pats kas ekstraktas
Pasirodo, tyrimai apie vilkdalgį ir gliukozę egzistuoja. Bet yra vienas didelis „bet”.
„Tie tyrimai atlikti laboratorijose,” – aiškino gydytoja. „Su koncentruotais ekstraktais, ne su arbata, kurią žmonės geria namuose. Tai milžiniškas skirtumas.”
Kai išgeri puodelį vilkdalgio arbatos, organizmas gauna labai nedidelį kiekį aktyvių medžiagų. Laboratorijoje jie naudoja šimtus kartų stipresnius ekstraktus.
„Tai tas pats, kaip lyginti lašą su kibiru,” – pasakė ji.
Nu ir kas, galvojau. Gal bent kažkiek padeda?
Pavojinga sąveika su vaistais
Bet svarbiausia buvo kita. Ir čia aš išgirdau tai, ko nesitikėjau.
„Jei tavo kaimynė vartoja diabeto vaistus ir kartu geria vilkdalgio arbatą – ji rizikuoja,” – pasakė gydytoja rimtu balsu.
Pasirodo, vilkdalgis gali sąveikauti su vaistais ir sukelti hipoglikemiją – per žemą cukraus kiekį. Tai pavojinga. Ypač jei žmogus to nesitiki.
„Metforminas, sulfonilkarbamidai, insulinas – visi šie vaistai gali reaguoti su žoliniais preparatais,” – aiškino ji. „Žmogus gali pasijusti blogai, alpti, netekti sąmonės.”
Buvau šokiruota. Internete apie tai – nė žodžio.
Kodėl arbata negali pakeisti vaistų
Gydytoja pabrėžė vieną svarbų dalyką.
„Aš nesakau, kad vilkdalgio arbata yra bloga. Sakau, kad ji nėra gydymas.”
Jei sergi diabetu, tavo pagrindas yra vaistai, mityba ir judėjimas. Arbata gali būti papildomas dalykas – bet tik pasitarus su gydytoju ir stebint cukraus rodmenis.
„Mesti vaistus ir gerti žolę – tai kaip mesti parašiutą ir tikėtis, kad vėjas sugaus,” – pasakė ji.
Kas nutiko kaimynei Rimai
Grįžusi namo, nuėjau pas Rimą. Papasakojau viską, ką sužinojau.
Ji iš pradžių supyko. „Tu nori pasakyti, kad aš kvaila?”
Bet paskui nurimusi pasakė: „Gerai, pasitarsiu su savo gydytoju.”
Po mėnesio ji man paskambino. Gydytojas ją išbarė – bet ne dėl arbatos. Dėl to, kad ji pati nustojo gerti vaistus. Jos cukraus rodmenys buvo pašokę iki pavojingo lygio.
„Geriau būčiau anksčiau tavęs paklaususi,” – pasakė ji tyliai.
Dabar ji vėl vartoja vaistus. Arbatą geria tik retkarčiais, kaip papildomą dalyką. Ir viskas gerai.
Galutinė mintis
Gydytoja man pasakė: „Internetas pilnas patarimų, bet ne visi jie tinka visiems. Ypač kai kalbame apie rimtas ligas.”
Žolės gali padėti. Bet jos negali pakeisti medicinos. Ir prieš darant bet ką – verta pasitarti su specialistu.
