Kai draugė pasiūlė išbandyti šį seną receptą, pagalvojau, kad ji juokauja. Pienas su česnaku? Prieš miegą? Skamba kaip košmaras, ne sveikatingumo ritualas.
Bet po dviejų savaičių turiu pripažinti – klysti dar niekada nebuvo taip malonu.
Viskas prasidėjo nuo vieno pokalbio su kaimyne, kuri jau kelis mėnesius kiekvieną vakarą ruošiasi tokį gėrimą. „Pamirši, kas yra užkimšta nosis, o miegas bus toks, kokio neturėjai nuo vaikystės”, – pasakė ji su tokiu užtikrintumu, kad neturėjau kito pasirinkimo, tik išbandyti pati.
Pirmas vakaras ir netikėtas atradimas
Receptas paprastesnis nei tikėjausi. Viena česnako skiltelė, smulkiai sukapota ir palikta porai minučių ore – tai svarbu, nes būtent tada suaktyvinami naudingieji sieros junginiai. Tada stiklinė pieno, pašildyto iki pat užvirimo ribos, bet ne daugiau.
Kodėl negalima užvirinti? Aukšta temperatūra sunaikina dalį vertingų medžiagų. Pienas turi būti karštas, garų kylantis, bet dar nekunkuliuojantis. Įmerkiate česnaką, palaukiate porą minučių, nusunkiate arba paliekate – kaip kam patinka.
Pirmą kartą įpyliau šaukštelį medaus. Ne tik dėl skonio – nors tikėjausi, kad bus bjauru. Tiesiog saugumo dėlei, kad lengviau nueitų.
Nustebau. Skonis buvo keistas, bet tikrai ne nemalonus. Šiltas, šiek tiek aštrus, su medaus saldumu – lyg senų laikų namų vaistai, kuriuos ruošdavo močiutė.
Kas vyko per pirmąją savaitę
Pirmosios septynios dienos buvo tylios. Jokių dramatiškų pokyčių, jokių perversmų. Nusprendžiau užsirašinėti kasdien: kaip miegojau, kaip jaučiasi pilvas ryte, ar nosis užkimšusi.
Trečią dieną pastebėjau, kad ryte nosį išsipūsti lengviau. Penktą – kad užmiegu greičiau nei įprastai, nereikia vartytis pusvalandį. Pilvas neskaudėjo, nors baiminausi dėl česnako aštrumo.
Mažas triukas, kuris padėjo: pradėjau nuo pusės skiltelės. Kai kuriems česnako gali būti per daug iš karto, ir skrandis gali sureaguoti nemaloniai. Geriau pradėti atsargiai ir dozę didinti palaipsniui.
Šeštą dieną pirmą kartą pagalvojau – gal čia ne placebo? Ryte pabudau be to įprasto sunkumo galvoje, kurį visada jausdavau žiemą.
Kas pasikeitė po keturiolikos dienų
Antroji savaitė buvo ta, kai pradėjau tikrai jausti skirtumą. Ne kažką dramatišką – niekas čia nežada, kad tapsite kitu žmogumi. Bet pokyčiai buvo pastebimi.
Kvėpavimas. Ryte nosies ertmės buvo aiškesnės. Tas įprastas žieminis gleivėtumas, kai reikia nuolat šnypštis, sumažėjo. Kvėpuoti tapo lengviau, ypač pirmomis valandomis po pabudimo.
Miegas. Užmigdavau greičiau, o rytais jaučiausi pailsėjusi. Sunku pasakyti, ar tai česnako nuopelnas, ar tiesiog šilto gėrimo prieš miegą ritualas, kuris ramina nervų sistemą. Greičiausiai abu dalykai veikia kartu.
Virškinimas. Pilvo pūtimas, kuris mane kankindavo po vakarienės, sumažėjo. Žarnynas pradėjo veikti reguliariau. Tai buvo netikėtas pliusas, apie kurį net nebuvau pagalvojusi.
Peršalimo požymiai. Antros savaitės viduryje pajutau tą įprastą gerklės kutenimą – paprastai po to seka sloga ir savaitė su nosinėmis kišenėje. Šį kartą simptomai dingo per dvi dienas. Gal sutapimas, gal ne.
Viena klaida, kuri sugadina viską
Buvo viena diena, kai nusprendžiau sutaupyti laiko ir pieną tiesiog užvirinau. Rezultatas – česnako skonis tapo pernelyg aštrus, gėrimas degino gerklę, o nakties miegas buvo nekoks.
Pasirodo, temperatūra tikrai svarbi. Pienas turi būti karštas, bet ne verdantis. Kai užverdate, prarandate ne tik maistines medžiagas, bet ir sugadinate skonį taip, kad gerti tampa neįmanoma.
Kita klaida – per didelė dozė. Vieną vakarą įdėjau dvi skilteles vietoj vienos, manydama, kad efektas bus dvigubas. Naktį mane kankino rėmuo. Daugiau taip neeksperimentavau.
Kam šis gėrimas gali netikti
Nors pati patirtis buvo teigiama, svarbu paminėti, kad ne visiems šis receptas tinka. Jei vartojate kraują skystinančius vaistus, česnakas gali sustiprinti jų poveikį – tai rimta priežastis pasitarti su gydytoju prieš pradedant.
Taip pat atsargiai turėtų būti tie, kurie turi jautrų skrandį ar kenčia nuo refliukso. Česnakas gali sukelti rėmuo arba padidinti rūgštingumą. Jei po kelių dienų jaučiate diskomfortą – geriau sumažinti dozę arba visai nutraukti.
Alerginės reakcijos retos, bet įmanomos. Jei pastebite niežulį, odos išbėrimą ar sunkumą kvėpuojant – nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Ar tęsiu šį ritualą
Praėjus dviem savaitėms, nusprendžiau tęsti. Ne kasdien – dabar geriu maždaug keturis penkis kartus per savaitę. Tapau viena iš tų, kurios turi savo keistą vakarinį ritualą, apie kurį draugės klausia pakėlusios antakį.
O kai jos pakelia tą antakį, tiesiog šypsausi ir sakau: „Pabandyk dvi savaites. Paskui pakalbėsim.”
Kartais paprasčiausias receptas slypi ten, kur mažiausiai tikiesi – šaldytuvo ir virtuvės spintelės sankirtoje.
