Dešimt vakarų iš eilės gėriau pelyno arbatą – kol vaistininkė pažvelgė į mano pirkinį ir paklausė vieno dalyko.
Viskas prasidėjo nuo paprastos bėdos. Po vakarienės pilvas pūsdavosi, jausdavausi sunkiai, lyg būčiau suvalgęs dvigubai daugiau nei iš tikrųjų. Pažįstama patarė pabandyti kartumą – „kaip močiutės laikais“, pelyną.
Pirmosios dienos nuteikė optimistiškai. Po valgio pilve buvo lengviau, apetitas atrodė stipresnis, o įprasto vangumo vakare tarsi sumažėjo. Dešimtą dieną nuėjau į vaistinę nusipirkti dar vieno pakelio. Išėjau be jo.
Ką kartumas iš tikrųjų daro skrandžiui
Pelyne esantys kartieji junginiai veikia gana paprastai: jie skatina seilių išsiskyrimą, skrandžio veiklą ir tulžies tekėjimą. Dėl to kai kuriems žmonėms po valgio būna mažiau sunkumo, rečiau pučia pilvą, o tuštinimasis tampa reguliaresnis.
Būtent todėl pelyno arbata dažnai minima kaip trumpalaikė pagalba virškinimui. Geresnis tulžies tekėjimas gali padėti virškinti riebesnį maistą, o kai kurie žmonės pastebi ir aiškesnę odą ar mažesnį nuovargį. Tokie pastebėjimai dera su sklandesniu virškinimu, bet tai dar nėra įrodyta „detoksikacija“ medicinine prasme.
Visa tai jaučiau ir pats. Todėl vaistininkės reakcija mane gerokai sutrikdė.
Klausimas, kurio nesitikėjau
Kai padėjau pakelį ant prekystalio, vaistininkė neskubėjo jo skenuoti. Ji pažiūrėjo į mane ir paklausė: „Kiek šaukštelių dedate į puodelį ir kiek laiko jau geriate kasdien?“
Atsakiau sąžiningai: du kaupinus šaukštelius, plikau, kol arbata patamsėja, ir taip jau dešimt dienų. Ji atidėjo pakelį į šalį: „Pelynas – ne ramunėlė. Jis veikia, bet būtent todėl jo negalima gerti kaip įprastos arbatos be pabaigos. Dabar jums reikia pertraukos, o ne naujo pakelio.“
Kodėl stipresnė arbata nereiškia geresnės
Pelyne yra tujono – medžiagos, kuri didesniais kiekiais dirgina nervų sistemą. Kuo stipresnė užpila ir kuo ilgiau ji geriama kasdien, tuo didesnė tikimybė, kad nauda virs nemalonumais.
Dažniausiai minimos nepageidaujamos reakcijos – pykinimas, galvos svaigimas, nemiga ir skrandžio dirginimas. Keisčiausia tai, kad tie patys kartieji junginiai, kurie pirmomis dienomis lengvina virškinimą, ilgainiui gali pradėti skrandį erzinti.
Prisipažinsiu: paskutinėmis dienomis prastai miegojau, o ryte kartais jausdavau lengvą pykinimą. Tada to visai nesiejau su arbata.
Valymas, kurio niekas neįrodė
Pelynui priskiriamos ir antimikrobinės bei antiparazitinės savybės – kai kurie duomenys tai patvirtina. Žmonėms, kurių žarnynas „neramus“, jis gali laikinai sumažinti dirginimą ir pilvo pūtimą.
Tai nėra patvirtintas organizmo „valymas“. Jei pilvo skausmai, pūtimas ar virškinimo sutrikimai tęsiasi ilgai, yra stiprūs ar neaiškios kilmės, arbata nepakeis gydytojo apžiūros ir tyrimų. Pelyno poveikis žarnynui – palaikomasis, ne gydomasis.
Kam šios arbatos geriau neliesti
Vaistininkė paminėjo kelias grupes, kurioms pelynas paprastai netinka. Jo nerekomenduojama vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu, o sergantiems kepenų ar inkstų ligomis reikia ypatingo atsargumo.
Jei nuolat vartojate vaistų ar turite lėtinių ligų, prieš pradėdami gerti pelyno arbatą pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Tai užtruks kelias minutes, bet gali apsaugoti nuo nemalonių staigmenų.
Kaip pelyną geriu dabar
Pelyno arbatos iš spintelės neišmečiau, bet kasdiene ji nebėra. Geriu silpną užpilą, nedidelį puodelį ir trumpą laiką – po to būtinai darau pertrauką. Jei atsiranda pykinimas, svaigimas ar sutrinka miegas, nutraukiu iškart.
Pilvo pūtimas po vakarienės dabar retas svečias. Kartu supratau, kad su žolelėmis daugiau ne visada reiškia geriau.
Kiekvieną kartą, kai matau tą pakelį, prisimenu vaistininkės klausimą. Jei ir jūs geriate pelyną „kol padės“ – kartais protingiausias žingsnis yra laiku sustoti.
slug: pelynas-virskinimas-tujonas-vartojimo-riba
