Kiekvienas iš mūsų nors kartą stebėjosi, kur dingo atlyginimas, nors nieko ypatingo nepirkome. Lyg ir gyvename kukliai, vengiam didelių išlaidų, o mėnesio pabaigoje piniginė tuščia. Finansų specialistai teigia, kad problema slypi ne dideliuose pirkiniuose, o smulkmenose, kurių net nepastebime.
Yra vienas paprastas metodas, padedantis pamatyti tikrąjį vaizdą. Jis nereikalauja nei sudėtingų skaičiuoklių, nei mokamų programėlių. Užtenka vieno įpročio, kurį gali išsiugdyti bet kas.
Kodėl kas mėnesį prarandate pinigus, patys to nesuvokdami
Kava pakeliui į darbą, pristatymo mokestis užsakant maistą, papildomi padažai, akcijinė prekė prie kasos. Kiekvienas toks pirkinys kainuoja vos kelis eurus ir akimirką atrodo visiškai nereikšmingas. Problema ta, kad šie smulkūs sandoriai apeina mūsų vidinę apskaitos sistemą – smegenys tiesiog nefiksuoja jų kaip išlaidų.
Banko programėlės šios problemos neišsprendžia. Jos susilieja visus pirkinius į abstrakčius skaičius, kurie mažai ką pasako apie tikruosius įpročius. Štai kodėl daugelis žmonių nuoširdžiai nesuvokia, kad kasdien „nuteka” po 2–3 eurus – sumos, kurios per mėnesį virsta 50–90 eurų.
Metodas, kuris atskleidžia tiesą
Esmė paprasta: trisdešimt dienų rinkite visus popierinius čekius. Nekeiskite savo įpročių, nieko neribokite – tiesiog kaupkite. Kiekvieną dieną meskite čekius į voką ar dėžutę.
Kartą per savaitę čekius suskirstykite į kategorijas: maisto prekės, kavinės, pristatymai, namų ūkio daiktai, impulsyvūs pirkiniai. Užsirašykite sumas.
Trečią savaitę pradėsite matyti dėsningumus. Daugelis žmonių būtent tada patiria savotišką šoką – paaiškėja, kad tie „nereikšmingi” pirkimai sudaro ketvirtadalį ar net trečdalį visų išlaidų.
Kur dažniausiai dingsta pinigai
Po mėnesio stebėjimo išryškėja tipiškos „silpnosios vietos”. Dažniausiai tai būna apsilankymai kavinėse po darbo, savaitgaliniai apsipirkimai be sąrašo ir pristatymo mokesčiai, kuriuos mokame vien dėl tingėjimo nueiti į parduotuvę.
Įdomiausia, kad šios išlaidos kyla iš įpročių, o ne iš tikro poreikio. Žmonės atranda, kad perka kavą ne todėl, kad jos nori, o todėl, kad taip įprato. Užsisako pristatymą ne todėl, kad neturi laiko, o todėl, kad tai tapo automatišku veiksmu.
Kai šie modeliai tampa matomi, keistis tampa lengviau. Niekas neverčia atsisakyti malonumų – tiesiog pradedate rinktis sąmoningai.
Ką daryti su sutaupytais pinigais
Kai per mėnesį susitaupote 40–50 eurų, iškyla klausimas – kam juos skirti? Finansų patarėjai siūlo tris strategijas: sudėti į avarinį fondą, investuoti į kokybišką daiktą ar patirtį, arba derinti abu variantus – 60 procentų taupyti, 40 procentų skirti malonumui.
Paskutinis variantas veikia geriausiai, nes palaiko motyvaciją. Kai matote, kad sąmoningas požiūris leidžia ir taupyti, ir sau nusipirkti kažką gero, įprotis įsitvirtina ilgam.
