Vitaminų buteliukai stovi daugelio namų spintelėse, tačiau retai kas susimąsto – ar jie iš tiesų veikia? Ir jei veikia, kodėl rezultatų tenka laukti taip ilgai? Pasirodo, atsakymas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių, apie kuriuos mažai kas žino.
Vieni žmonės pastebi pokyčius jau po kelių dienų, kiti laukia mėnesiais ir nusivilia. Problema ta, kad vitaminai nėra vaistai – jie neveikia akimirksniu. Tačiau žinant, ko tikėtis ir kaip paspartinti įsisavinimą, galima išvengti tuščių vilčių ir beprasmiškai išleistų pinigų.
Kodėl vieni papildai veikia greičiau nei kiti
Esminis skirtumas slypi tame, kaip organizmas apdoroja skirtingas maistines medžiagas. Egzistuoja dvi pagrindinės grupės, ir jų elgsena organizme kardinaliai skiriasi.
Vandenyje tirpūs vitaminai – B grupės ir C – greitai patenka į kraują, laisvai cirkuliuoja ir perteklius pašalinamas su šlapimu. Jei organizme yra trūkumas, simptomų palengvėjimas gali pasireikšti jau per kelias dienas iki dviejų savaičių.
Riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E ir K – įsisavinami tik kartu su riebalais, kaupiasi audiniuose ir reikalauja laiko atsargoms atkurti. Papildymo rezultatai dažnai pastebimi tik po kelių savaičių ar net mėnesių.
Konkretūs laikotarpiai pagal vitaminą
Keturi dažniausi trūkumai turi skirtingus atsigavimo terminus:
Vitaminas C reaguoja greičiausiai. Skorbuto sukelti simptomai gali pradėti gerėti jau per kelias dienas. Tai paaiškinma, kodėl pajutę peršalimo požymius daugelis griebiasi būtent šio vitamino – jis veikia beveik akimirksniu.
Geležis paprastai sumažina nuovargį per 2–6 savaites, o hemoglobino rodikliai normalizuojasi per kelis mėnesius. Svarbu nepamiršti, kad geležis – ne vitaminas, o mineralas, tačiau jo trūkumas vienas dažniausių.
Vitaminas B12 rodo energijos padidėjimą per kelias savaites, tačiau neurologiniam ir hematologiniam pagerėjimui gali prireikti mėnesių. Ypač aktualu vegetarams ir veganams.
Vitaminas D – lėčiausias. Tinkamam kiekiui pasiekti ir raumenų bei kaulų simptomams paveikti reikia kelių savaičių ar mėnesių. Tai paaiškina, kodėl rudenį pradėjus vartoti šį vitaminą, rezultatų juntama tik žiemos pabaigoje.
Kaip paspartinti įsisavinimą
Keletas paprastų gudrybių gali reikšmingai pakeisti, kaip greitai organizmas įsisavina papildus:
Riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K) vartokite su maistu, kuriame yra riebalų – su riešutais, avokadu ar aliejumi. Kitaip didelė dalis papildo tiesiog neįsisavins.
Geležį laikykite atokiau nuo kalcio, arbatos ir kavos – šie produktai blokuoja jos pasisavinimą. Priešingai, vitaminas C geležies įsisavinimą pagerina, todėl geležies tabletes verta užsigerti apelsinų sultimis.
Vandenyje tirpius vitaminus vartokite su pakankamu skysčių kiekiu. Dehidratacija lėtina jų pasisavinimą ir pašalinimą.
Kada papildai nepadės
Jei po kelių savaičių ar mėnesių (priklausomai nuo vitamino tipo) pagerėjimo nėra, tai gali reikšti vieną iš dviejų dalykų: arba trūkumo iš tiesų nebuvo, arba organizmas neįsisavina papildo dėl virškinimo sutrikimų.
Žmonėms po bariatrinių operacijų, sergantiems celiakija ar kitomis virškinimo ligomis dažnai reikalingi specialūs tyrimo ir pritaikyti režimai.
Jei simptomai išlieka, blogėja ar atsiranda neurologinių požymių – tirpimas, silpnumas, atminties sutrikimai – būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti kraujo tyrimus. Tik taip galima patvirtinti tikrąjį trūkumą ir parinkti tinkamą dozę.
Svarbu atminti: megadozės be gydytojo rekomendacijos gali pakenkti. Riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi organizme ir perteklius sukelia toksiškumą.
Informacija yra švietimo pobūdžio ir nepakeičia medicininės konsultacijos.
