Atitirpinta dešrelė gulėjo ant lėkštės ir atrodė nesuprantamai.
Aplink ją susirinko balkšva balutė. Pati dešrelė suglebo, apvalkalas atsiskyrė, o perpjovus paaiškėjo, kad viduje ji birus, tarsi kelis kartus perkaitinta.
Ta pati pakuotė šaldiklyje išgulėjo keturis mėnesius. Ir būtent joje buvo klaida — ne šaldiklyje, o pasirinkime, ką į jį dėti.
Kurios rūšys šaldymą atlaiko
Skirtumą lemia struktūra ir drėgmės kiekis.
Rūkytos ir pusiau rūkytos dešros laikosi geriausiai. Jos tankesnės, sūresnės, jose mažiau laisvo vandens, todėl ledo kristalai audinių taip stipriai neplėšo. Atitirpusios jos beveik nesiskiria nuo šviežių.
Virtos daktariškos tipo dešros ir dešrelės — priešingas polius. Smulkiai emulguota masė po atitirpinimo suglemba, praranda aromatą ir tampa trapi. Saugu valgyti, bet malonumo mažai.
Šviežios žalios dešros šaldymą pakelia normaliai, jei paskui bus kepamos ar verdamos.
O vytintos dešros ir skilandis į šaldiklį apskritai neturi ko keliauti. Jos ir taip konservuotos druska bei džiovinimu, o šaltis tik sugadina tekstūrą.
Pakuotė svarbesnė už patį šaldiklį
Pagrindinė žala daroma ne šalčio, o oro. Ten, kur prie mėsos prieina oras, drėgmė garuoja ir lieka sausos, pilkšvos dėmės — šaldiklio nudegimai.
Geriausias variantas yra vakuumas. Jei vakuumatoriaus nėra, dešra sandariai suvyniojama į maistinę plėvelę, o tada dedama į užsegamą šaldymo maišelį ir iš jo išspaudžiamas oras.
Pakuojama porcijomis vienam kartui. Kiekvienas atidarymas ir grąžinimas atgal reiškia dar vieną šilto oro dozę, o kartu ir naują drėgmės netektį.
Ant maišelio užrašomas produktas ir data. Be užrašo po dviejų mėnesių šaldiklyje viskas atrodo vienodai.
Gaminių gamyklinėje vakuuminėje pakuotėje perpakuoti nereikia. Ji jau sandari, o atplėšę ir suvynioję iš naujo tik įleisite oro.
Atitirpinimas, kuriame padaroma daugiausia klaidų
Skubėjimas čia atsiliepia labiausiai.
Kiek laiko realiai galima laikyti
Skaičiai konkretūs ir juos verta žinoti mintinai.
Virtos dešros ir dešrelės geriausią kokybę išlaiko 1–2 mėnesius, kai temperatūra ne aukštesnė kaip −18 °C. Rūkytos ir pusiau rūkytos — iki 6 mėnesių.
Vėliau produktas dažniausiai lieka saugus, jei šaldiklis nebuvo atšilęs, bet skonis, kvapas ir tekstūra tyliai nyksta. Tai jau ne saugumo, o malonumo klausimas.
Atitirpinama tik šaldytuve, 0–4 °C, per naktį. Ne ant stalo ir tikrai ne šiltame vandenyje: paviršius atšyla greičiau nei vidus, ir jame pradeda daugintis bakterijos, kol centras dar ledinis.
Atitirpusią šviežią ar virtą dešrą verta sunaudoti per parą. Rūkyta palaukia ilgiau, bet ir jos geriau neatidėlioti savaitei.
Pakuotė atitirpinimo metu paliekama nepažeista, kad neišbėgtų sultys ir nepatektų nešvarumų. Antrą kartą užšaldyti to paties gabalo nereikėtų: tekstūra suprastėja dar labiau, o rizika didėja.
Pasitikrinkite savo šaldiklį per dvi minutes. Ar ant pakuočių yra datos? Ar dešrelės guli po vieną porciją, ar viena didelė krūva? Ar termometras rodo −18, ar −12, kaip dažnai būna seniems šaldytuvams? Ir ar tarp visko nesimėto vakuumuoto skilandžio, kuris ten pateko tiesiog iš įpročio viską dėti į šaltį.
