Mano rytas be kavos neegzistuoja. Pirmas puodelis – vos atsikėlus. Antras – pakeliui į darbą. Trečias – po pietų. Ketvirtas – kai reikia „užbaigti vieną dalyką” vakare.
Žinojau, kad tai turbūt per daug. Bet kai kasmetinio patikrinimo metu kardiologas paklausė apie kofeino vartojimą, pasiruošiau paskaitos apie širdies ritmą ir kraujospūdį.
Jis pasakė visai ką kita.
„Keturi puodeliai – tai ne problema”
Kardiologas peržvelgė mano tyrimus ir paklausė: „Juoda ar su pienu? Su cukrumi?”
Juoda, be cukraus, atsakiau. Jis linktelėjo.
„Tai gera žinia. Iki keturių puodelių per dieną – jei juoda ir be priedų – tyrimai rodo naudą, ne žalą. Problema prasideda ne nuo kavos, o nuo to, ką į ją dedame.”
Paaiškinau, kad kartais dedu cukraus. „Kartais” jo neįtikino.
„Kiek tiksliai?”
Du šaukšteliai. Į kiekvieną puodelį. Keturis kartus per dieną.
„Tai aštuoni šaukšteliai cukraus. Per dieną. Vien iš kavos,” suskaičiavo jis. „Štai kur tavo tikroji problema.”
Kas iš tikrųjų vyksta organizme
Kardiologas paaiškino paprastai. Pati kava – pupelės, vanduo, kofeinas – turi teigiamą poveikį. Antioksidantai, kraujotakos stimuliacija, net tam tikra apsauga kepenims. Tyrimai tai patvirtina.
Bet kai pridedam cukraus, grietinėlės, sirupų – neutralizuojam viską.
„Įsivaizduok, kad sportuoji valandą, o paskui suvalgai tortą,” palygino jis. „Sportas buvo, bet rezultatas – nulis. Su kava tas pats.”
Paklausiau apie tirpią kavą. Jis papurtė galvą.
„Tirpi – ne kava. Tai kavos imitacija su priedais. Jei nori naudos – tik natūralios pupelės.”
Eksperimentas: mėnuo be cukraus
Nusprendžiau išbandyti. Mėnuo kavos be cukraus. Keturi puodeliai per dieną – tas pats kiekis, tik juoda.
Pirma savaitė buvo košmaras. Kava atrodė karti, nemaloni. Trūko to saldaus „apdovanojimo” pojūčio.
Antra savaitė – pripratau. Pradėjau jausti skonius, kurių anksčiau nepastebėdavau. Rūgštumas, riešutų tonai. Skirtingos pupelės – skirtingi skoniai.
Po mėnesio – nustebino du dalykai.
Pirma: energija tapo tolygesnė. Nebebuvo tų „kalnelių” – šuolis aukštyn, kritimas žemyn. Tiesiog stabilus budrumas.
Antra: numečiau beveik 2 kilogramus. Nieko kito nekeičiau – tik tuos aštuonis šaukštelius cukraus per dieną.
Vienas priedas, kurį kardiologas pats naudoja
Kito vizito metu paklausiau – ar jis pats ką nors deda į kavą?
„Cinamoną,” atsakė. „Pusę šaukštelio. Padeda stabilizuoti cukrų kraujyje ir suteikia skonį be kalorijų.”
Išbandžiau. Iš pradžių atrodė keistai, bet po savaitės – nebeįsivaizduoju kavos be jo. Šiek tiek saldoka, šiek tiek šilta, be jokio cukraus.
Dar vienas jo patarimas: pirmą puodelį gerti ne iškart atsikėlus, o po valandos.
„Ryte kortizolio lygis ir taip aukštas – kūnas pats pabudęs. Kofeinas tuo metu – perteklinis. Palaukęs valandą gausi tikrą efektą, ne placebą.”
Tirščiai, kuriuos išmesdavau – kosmetologės atradimas
Kavos istorijai tęsiantis, žmona grįžo iš kosmetologės su klausimu: „Ar tu išmeti kavos tirščius?”
Taip, kasdien.
„Nustok,” pasakė ji. „Kosmetologė sako, kad tai geresnis šveitiklis nei pusė to, ką parduoda parduotuvėse.”
Buvau skeptiškas. Bet žmona išbandė: tirščiai, šaukštas medaus, tepama ant veido, minutę pamasažuojama, nuplaunama. Jos oda po to atrodė kaip po procedūros.
„Smulkios dalelės švelniai nušveičia, kofeinas stimuliuoja kraujotaką, medus drėkina,” paaiškino ji kosmetologės žodžiais. „Ir viskas nemokamai – iš to, ką vis tiek išmestum.”
Dabar tirščius kaupiame indelyje. Kas antrą dieną – nemokama veido procedūra.
Ko išmokau per tuos mėnesius
Kava – ne priešas. Bet ir ne stebuklinga. Ji veikia tada, kai leidžiame jai veikti: be cukraus, be sirupų, be tirpių pakaitalų.
Keturi puodeliai per dieną? Kardiologas sako – normalu. Buvau nustebęs, bet tyrimai jo pusėje.
Svarbiausia – ne kiek geri, o kaip geri.
Dabar mano rytas atrodo taip: juoda kava su cinamonu, valanda po pabudimo. Ir žinojimas, kad tie keturi puodeliai ne kenkia, o padeda.
Tas jausmas – geresnis nei cukrus.
URL slug: kava-nauda-sveikatai-kiek-gerti
