Šį sezoną medikai susiduria su neįprastu reiškiniu – vis daugiau pacientų į ligonines patenka užsikrėtę ne vienu, o iškart dviem kvėpavimo takų virusais. Specialistai perspėja, kad tokia situacija gali sukelti rimtesnes komplikacijas nei įprasta virusinė liga.
Daugelis žmonių mano, kad peršalę ar susirgę gripu jau yra „apsaugoti” nuo kitų infekcijų. Deja, tikrovė kitokia – tam tikromis aplinkybėmis organizmas gali tapti dviejų skirtingų patogenų taikiniu vienu metu, o pasekmės būna sunkesnės nei sergant kiekviena liga atskirai.
Kodėl tai vyksta būtent dabar
Kai aplinkoje aktyviai cirkuliuoja keli kvėpavimo takų virusai vienu metu, susidaro palankios sąlygos vadinamajai ko-infekcijai – situacijai, kai žmogus užsikrečia dviem skirtingais patogenais per trumpą laikotarpį.
Ypač pavojingos tampa perpildytos, prastai vėdinamos patalpos. Mokyklos, darželiai, senelių globos namai, viešasis transportas piko valandomis – tai vietos, kur rizika didžiausia. Virusai plinta lašeliniu būdu, ir kai ore „skraido” kelių rūšių patogenai, tikimybė įkvėpti abu išauga.
Gripo ir COVID-19 derinys – ypač pavojingas
Medikai daugiausia nerimauja dėl vieno konkretaus derinio: kai žmogus vienu metu užsikrečia gripu ir SARS-CoV-2 virusu. Būtent ši kombinacija, anot gydytojų, gali sukelti stipresnį uždegiminį atsaką organizme.
Dviguba infekcija apkrauna imuninę sistemą dvigubai. Organizmas turi kovoti su dviem priešais vienu metu, o tai didina hospitalizacijos tikimybę ir prailgina pasveikimo laikotarpį.
Problema ta, kad simptomai beveik nesiskiria nuo įprastos virusinės ligos. Karščiavimas, kosulys, raumenų skausmai, nuovargis – visa tai būdinga tiek gripui, tiek COVID-19 atskirai. Todėl žmonės dažnai net neįtaria, kad serga dviem ligomis iškart.
Kas rizikuoja labiausiai
Tam tikros grupės susiduria su ypač didele sunkios ligos eigos rizika, jei užsikrečia abiem virusais.
Vyresnio amžiaus žmonės – ypač vyresni nei 65 metų – patenka į aukščiausios rizikos kategoriją. Jų imuninė sistema natūraliai silpnesnė, todėl kovoti su dviem infekcijomis vienu metu tampa itin sudėtinga.
Maži vaikai, ypač jaunesni nei 5 metų, taip pat priskiriami rizikos grupei. Įdomu, kad tyrimai rodo – vaikų tarpe ko-infekcijos, apimančios skirtingus gripo potipius (A ir B), pasitaiko dažniau nei suaugusiųjų.
Didesnė grėsmė kyla ir žmonėms, turintiems lėtinių ligų – širdies ir kraujagyslių sutrikimų, diabeto, astmos ar kitų kvėpavimo takų problemų. Jų organizmas ir taip kovoja su pagrindiniu susirgimo, todėl papildoma infekcija tampa rimtu iššūkiu.
Imunokompromituoti pacientai – tie, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl vaistų, chemoterapijos ar kitų priežasčių – susiduria su didžiausia komplikacijų tikimybe.
Galiausiai, didesnę riziką patiria sveikatos priežiūros darbuotojai ir slaugytojai, kurie nuolat kontaktuoja su sergančiais pacientais.
Kaip atpažinti dvigubą infekciją
Vien pagal simptomus atskirti ko-infekciją nuo įprastos virusinės ligos praktiškai neįmanoma. Karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, galvos skausmas – visa tai būdinga abiem ligoms.
Įtarimą turėtų kelti keletas aplinkybių: jei neseniai buvote kontakte su sergančiu žmogumi, jei lankėtės perpildytose uždarose patalpose, jei jūsų aplinkoje fiksuojami tiek gripo, tiek COVID-19 atvejai.
Galutinį atsakymą gali duoti tik laboratoriniai tyrimai. Šiandien prieinami vadinamieji multiplex testai, galintys vienu metu nustatyti kelis skirtingus kvėpavimo takų patogenus. Taip pat galima atlikti atskirus gripo ir COVID-19 testus.
Kada būtina skubi medicinos pagalba
Jei įtariate dvigubą infekciją, pirmiausia izoliuokitės ir informuokite artimuosius bei kontaktinius asmenis. Dėvėkite kaukę, vartokite daug skysčių, o karščiavimui mažinti naudokite įprastus vaistus.
Skubiai kreipkitės į medikus, jei pajuntate kvėpavimo sunkumus, krūtinės skausmą, nuolatinį galvos svaigimą ar sumišimą. Taip pat perspėjantis ženklas – sumažėjęs šlapimo kiekis, rodantis galimą dehidrataciją.
Didelės rizikos grupėms gydytojai gali skirti antivirusinius vaistus, kurie efektyviausi pradėti vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų pradžios.
Kaip apsisaugoti
Pagrindinė apsaugos priemonė išlieka vakcinacija – tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19. Skiepai nesustabdo infekcijos visiškai, tačiau ženkliai sumažina sunkios ligos eigos tikimybę.
Praktinės priemonės taip pat svarbios: dėvėkite kaukes perpildytose uždarose patalpose, rūpinkitės patalpų vėdinimu, laikykitės rankų higienos. Jei jaučiatės blogai – likite namuose ir venkite kontakto su kitais.
Žmonėms, turintiems lėtinių ligų, medikai pataria palaikyti gerą pagrindinės ligos kontrolę ir nedelsiant kreiptis į gydytoją pastebėjus pirmuosius virusinės infekcijos požymius.
