Daugelis šeimininkių susiduria su ta pačia problema: vakar atidarytas sūris jau pradėjo traukti drėgmę, o po kelių dienų ant jo pasirodo nemaloni žalsva plėvelė. Išmesti gaila, valgyti baisu. Pasirodo, ši bėda turi paprastą sprendimą, kurį žino ne visi.
Specialistai teigia, kad didžioji dalis sūrio sugadinimo atvejų kyla ne dėl paties produkto kokybės, o dėl netinkamo laikymo būdo. Keletas paprastų žingsnių gali pailginti sūrio šviežumą net kelis kartus, tačiau svarbu suprasti pagrindinį principą.
Kodėl sūris genda taip greitai
Pagrindinė klaida, kurią daro beveik visi – sūrį suvynioja į maistinę plėvelę arba įdeda į sandarų plastikinį indą. Atrodo logiška: apsaugojame nuo oro, vadinasi, ilgiau išsilaikys. Tačiau būtent tai sukelia didžiausią žalą.
Sūris yra gyvas produktas, kuriam reikia kvėpuoti. Sandarioje pakuotėje kaupiasi drėgmė, susidaro kondensatas, o tai – ideali terpė pelėsiui augti. Kita vertus, visiškai atviras sūris per greitai išdžiūsta ir sukietėja.
Auksinis laikymo principas
Sprendimas slypi pusiausvyroje tarp drėgmės ir oro cirkuliacijos. Geriausias būdas – suvynioti sūrį į sūrio popierių arba paprastą kepimo popierių. Šios medžiagos praleidžia orą, bet neleidžia produktui išdžiūti.
Suvyniotą sūrį reikia įdėti į kvėpuojantį indą – tai gali būti perforuotas plastikinis indas arba net dalinai atidarytas maišelis su užspaudimu. Tokia sistema palaiko stabilų mikroklimatą aplink produktą.
Kur šaldytuve laikyti
Vieta šaldytuve taip pat turi reikšmės. Blogiausia – durelių lentynėlės, kur temperatūra nuolat svyruoja kaskart atidarius šaldytuvą. Taip pat venkite galinės sienelės prie šaldiklio – ten sūris gali pradėti šalti.
Idealiausia vieta – daržovių stalčius arba apatinė vidurinė lentyna. Čia temperatūra stabiliausia, o drėgmės lygis šiek tiek didesnis nei kitose šaldytuvo vietose.
Skirtingiems sūriams – skirtingas požiūris
Ne visi sūriai vienodi, todėl ir laikymo būdai skiriasi.
Kietieji sūriai – parmezanas, brandintas čederis – toleruoja sausesnį orą. Juos pakanka suvynioti į popierių ir įdėti į laisvą maišelį. Tokie sūriai gali išsilaikyti kelias savaites.
Vidutinio kietumo sūriai – gouda, ementalis – reikalauja šiek tiek daugiau drėgmės. Vyniokite laisvai, nespauskite, laikykite dalinai atidarytame inde.
Minkšti sūriai – bri, šviežias ožkos sūris – turi daug drėgmės ir genda greičiausiai. Juos laikykite sandariame inde, bet suvyniokite į popierių. Ir svarbiausia – suvartokite kuo greičiau.
Kada sūrį reikia išmesti
Kietų sūrių paviršiuje pasirodžiusį pelėsį galima tiesiog nupjauti – bent centimetrą aplink pažeistą vietą ir po ja. Likusi dalis tinka valgyti.
Tačiau minkštus sūrius su bet kokiu pelėsio ženklu reikia išmesti nedvejojant. Pelėsis minkštame produkte plinta daug giliau nei matyti akimi.
Taip pat atkreipkite dėmesį į šiuos ženklus: rūgštus ar amoniako kvapas, lipnus ar gleivėtas paviršius, ryškūs įtrūkimai. Jei kyla bent mažiausia abejonė – geriau išmesti nei rizikuoti sveikata.
Paprastas triukas, kurį verta prisiminti
Po kiekvieno pjaustymo sūrį reikia iš naujo suvynioti į švarų popierių. Senas, sudrėkęs popierius praranda apsaugines savybes ir gali tapti pelėsio židinio šaltiniu.
Ant pakuotės verta užrašyti atidarymo datą – taip lengviau sekti, kiek laiko produktas jau stovi šaldytuve. Kietieji sūriai gali išsilaikyti iki mėnesio, minkštieji – vos kelias dienas.
