Jis auga daugelio lietuvių soduose, jo kvapas pažįstamas nuo vaikystės, tačiau tikrąją šio augalo vertę žino vos vienas kitas. Senovės egiptiečiai jį naudojo balzamavimui, viduramžių vienuoliai augino specialiuose soduose, o Karolis Didysis netgi įsakė jį sodinti visoje imperijoje.
Šiandien mokslininkai patvirtina tai, ką mūsų protėviai žinojo intuityviai – šis nepretenzingas augalas slepia stulbinančią gydomųjų savybių paletę. Jo lapuose esantys junginiai veikia virškinimą, kvėpavimo takus, burnos ertmę ir net nervų sistemą. Ir visa tai – augalas, kurį galite rasti bet kurioje prekyvietėje ar užsiauginti balkone.
Augalas, kurį vertino karaliai
Kalbame apie šalaviją – žolelę, kurios pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „salvare”, reiškiančio „gelbėti” arba „gydyti”. Jau vien šis faktas pasako daug apie tai, kaip senovės pasaulis vertino šį augalą.
Senovės graikų gydytojas Dioskoridas rekomendavo šalaviją įvairiems negalavimams gydyti. Viduramžiais jis buvo neatsiejama vienuolynų vaistinių sodų dalis. Karolis Didysis VIII amžiuje įsakė šalaviją auginti visose karališkose valdose – toks buvo pasitikėjimas jo gydomosiomis savybėmis.
Ką slepia aromatingi lapai
Šalavijo gydomoji galia slypi sudėtingoje cheminėje sudėtyje. Jo eteriniame aliejuje randama cineolio, borneolio ir kamparo – junginių, kurie suteikia augalui antiseptinių, priešuždegiminių ir virškinimą gerinančių savybių.
Fenoliniai junginiai veikia kaip antioksidantai, taninai suteikia sutraukiančio poveikio, o karčiosios medžiagos skatina apetitą ir gerina virškinimą. Augale taip pat yra kalio, kalcio ir fosfatų druskų.
Tiesa, kai kuriuose šalavijo porūšiuose randamas tujonas – junginys, dėl kurio reikia laikytis saikingo dozavimo.
Kaip šalavijas veikia organizmą
Kvėpavimo takams šalavijas padeda skatindamas gleivių atsiskyrimą ir ramindamas uždegimą. Jis naudingas sergant bronchitu, peršalimu ar tiesiog skaudant gerklę.
Virškinimo sistemai karčiosios medžiagos ir taninai mažina pūtimą, ramina žarnyno uždegimą ir skatina apetitą – ypač naudinga po ligos ar streso laikotarpiu.
Burnos ertmėje šalavijas pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Jis malšina dantenų uždegimą, burnos opas ir gali padėti esant tonzilitui. Štai kodėl daugelyje burnos skalavimo priemonių rasite šalavijo ekstrakto.
Nervų sistemai šis augalas veikia raminančiai ir atstatomai – padeda esant silpnumui, naktiniam prakaitavimui ar atsigaunant po ligos.
Kaip paruošti ir vartoti
Paprasčiausias būdas – arbata. Užpilkite 1–2 arbatinius šaukštelius džiovintų šalavijo lapų 200 ml karšto vandens ir palikite 10 minučių. Tokios arbatos galima gerti iki dviejų puodelių per dieną.
Burnos priežiūrai tinka tas pats užpilas, tik atvėsintas iki šiltos temperatūros. Naudokite kaip skalavimo skystį kelis kartus per dieną.
Vietiniam naudojimui – pavyzdžiui, nedidelėms odos problemoms – tinka atvėsintas nuoviras, kuriuo suvilgomas marlės kompresas ir trumpam uždedamas ant pažeistos vietos.
Kada būti atsargiems
Nors šalavijas yra natūralus produktas, tai nereiškia, kad jis tinka visiems ir visada. Kai kuriuose šalavijo porūšiuose esantis tujonas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, jei vartojama per daug.
Perteklinis vartojimas gali sukelti virškinimo sutrikimus ar nervų sistemos simptomus. Šalavijas gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais, prieštraukuliniais preparatais ir hormoniniais vaistais.
Nėščioms ir žindančioms moterims šalavijo vartoti nerekomenduojama, nebent tai patarė gydytojas. Taip pat svarbu nutraukti vartojimą, jei pasireiškia alergijos požymiai.
Jei turite lėtinių ligų ar vartojate receptinius vaistus, prieš pradėdami reguliariai gerti šalavijo arbatą, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
