Bananų žieveles, kavos tirščius, ryžių nuplovą – viską pyliau į vazonus. Internete rašė, kad tai nemokamos trąšos. Kaimynė sakė, kad jos fikusas nuo kavos tirščių auga kaip ant mielių.
Tik mano augalai kažkodėl vis blogiau atrodė. Lapai gelto, žemė dvokė, o aplink vazonus sukiojosi mažos muselės. Galvojau – gal per mažai laistau. Gal per daug. Gal šviesos trūksta.
Kol vieną dieną nuvežiau savo sergančią monsterą pas floristą. Jis tik pažvelgė į vazoną ir paklausė: „Ką ten pilate?” Kai papasakojau apie bananų žieveles ir kavą, jis tik papurtė galvą: „Štai jūsų problema. Nustokite tai daryti – ir augalas atsigaus.”
Kodėl tai, ką laikome trąšomis, iš tikrųjų žudo augalus
Floristas paaiškino paprastai. Kai užkasame šviežią bananų žievelę ar užberiame kavos tirščių, maistinės medžiagos jose yra „užrakintos”. Jos išsilaisvina tik tada, kai organinė medžiaga visiškai suyra. O mažame vazone tai vyksta labai lėtai – arba visai nevyksta.
Tuo tarpu pūvanti žievelė daro visai ką kita. Ji pritraukia pelėsines museles ir jų lervas. Sukuria anaerobines – tai yra bedeguones – zonas, kuriose šaknys tiesiog uždūsta. Skatina grybų ir bakterijų augimą. O galų gale sukelia tą patį šaknų puvimą, nuo kurio ir žūva augalai.
Tas pats su kavos tirščiais. Daugelis galvoja, kad jie rūgština žemę – bet tai mitas. Dauguma rūgščių išsiskalauja į jūsų kavos puodelį. O smulkios tirščių dalelės vazone sukietėja į tankią plutą, kuri neleidžia orui pasiekti šaknų.
Ryžių vanduo – dar viena pavojinga mada
Socialiniuose tinkluose populiaru lieti ryžių plovimo vandenį ant augalų. Atrodo logiška – vanduo, kuriame buvo ryžiai, tikrai turi kažkokių naudingų medžiagų?
Realybė kitokia. Krakmolingas vanduo sudaro lipnią plėvelę ant žemės paviršiaus. Ši plėvelė blokuoja deguonies patekimą prie šaknų. O krakmolas tampa maistu bakterijoms ir grybams, kurie pradeda daugintis nekontroliuojamai.
Rezultatas – nemalonus kvapas, šaknų ligos ir lėtai nykstantis augalas. Visa tai dėl „nemokamų trąšų”, kurios iš tikrųjų nieko gero neduoda.
Ką floristas liepė daryti vietoje to
„Jei norite naudoti virtuvės atliekas – kompostuokite jas atskirai,” pasakė floristas. „Ir tik tada, kai kompostas visiškai subrendęs – tamsus, purumas, be jokio kvapo – galite jį maišyti su vazono žeme.”
Jo rekomendacijos buvo konkrečios:
Subrendęs kompostas arba vermikompostas – sliekų perdirbtos atliekos – yra saugus ir veiksmingas būdas praturtinti vazoninę žemę. Jame maistinės medžiagos jau stabilizuotos, nėra patogenų ar kenkėjų.
Subalansuotos vazonų trąšos pagal etiketėje nurodytas dozes – kai augalui tikrai reikia papildomo maitinimo.
Nusistovėjęs čiaupo arba lietaus vanduo – ne jokie virtuvės skysčiai.
O bananų žieveles, kavos tirščius ir kitas atliekas – į atskirą komposto dėžę arba sliekų ūkį. Ten jos saugiai suirs ir taps tikromis trąšomis.
Kas nutiko mano monsterai
Po mėnesio, kai nustojau pilti „nemokamas trąšas”, monstera atgijo. Nauji lapai pasirodė didesni ir ryškesni. Muselės dingo. Žemė nustojo dvokti.
Dabar žinau – ne viskas, kas atrodo natūralu ir ekologiška, iš tikrųjų naudinga. Kartais geriausia dovana augalui yra tiesiog nedaryti jam to, ko jis neprašė.
Jei jūsų vazoniniai augalai nyksta, o jūs reguliariai „tręšiate” juos virtuvės atliekomis – galbūt laikas sustoti. Jūsų augalai tikrai padėkos.
