Pavasaris – metas, kai sodininkai stveriasi įvairiausių darbų, tačiau vienas iš jų dažnai atliekamas netinkamai arba visai praleidžiamas. Kalbame apie procedūrą, kuri apsaugo vaismedžius nuo kenkėjų, ligų ir temperatūros šuolių padarinių. Deja, net patyrę sodininkai kartais padaro klaidų, dėl kurių visas darbas nueina perniek.
Kodėl tai svarbu? Pavasarį, kai dienos šiltos, o naktys dar šaltos, medžių kamienai patiria stiprų temperatūros kontrastą. Tamsesnė žievė dieną įkaista, o naktį staigiai atvėsta. Dėl to atsiranda įtrūkimai, pro kuriuos lengvai prasiskverbia grybinės ligos ir kenkėjai. Tinkamai atlikta apsauga gali apsaugoti medį daugelį metų.
Tinkamas laikas – pusė sėkmės
Viena dažniausių klaidų – skubėjimas. Daugelis sodininkai ima darbus per anksti, kai temperatūra dar nestabili. Tačiau procedūrą reikėtų pradėti tik tuomet, kai nakties ir dienos temperatūra nuolat laikosi tarp +1 ir +5 °C. Šaltesnėmis sąlygomis mišinys tinkamai neprikimba prie žievės ir greitai nulupa.
Taip pat svarbu pasirinkti ramią, sausą dieną. Drėgna žievė – dar viena priežastis, kodėl danga nesilaiko. Po stipresnių lietų ar atlydžių palaukite, kol kamienas išdžius.
Atskirai verta paminėti jaunus medelius iki ketverių metų. Jiems ši procedūra netinka – plona žievė gali nudegti nuo stiprių mišinių. Tokiems sodinukams geriau rinktis mechanines apsaugas: specialius apvyniojimus ar apsauginius tinklelius.
Ką tepti ant kamienų
Medžių balinimui naudojami keli pagrindiniai mišinių tipai. Populiariausi – akriliniai arba vandens emulsijos medžių dažai, kuriuos galima įsigyti bet kurioje sodo prekių parduotuvėje. Jie patogūs naudoti ir ilgai išlieka ant žievės.
Kitas variantas – tradicinės kalkės su 3 % vario sulfato priedu. Vario sulfatas veikia kaip dezinfekantas, naikinantis grybų sporas ir peržiemojusias kenkėjų lervas. Norint, kad mišinys geriau priliptų, galima įmaišyti šiek tiek pieno ar skysto muilo.
Konsistencija turėtų priminti tirštą grietinėlę. Per skystas mišinys nutekės, per tirštas – greitai sutrūkinės ir nulups.
Jauniems medeliams, jei vis dėlto nusprendėte juos apdoroti, rinkitės švelnesnį molio ir kalkių mišinį be vario sulfato ar kitų stiprių komponentų.
Paviršiaus paruošimas
Prieš tepant bet kokį mišinį, kamieną būtina tinkamai paruošti. Kietų šerių šepečiu arba specialiu grandikliu švelniai pašalinkite atsilupusią žievę, samanas ir kerpes. Svarbu neįpjauti gyvų audinių – dirbkite atsargiai.
Tada dezinfekuokite paviršių 3 % vario sulfato tirpalu arba Bordo mišiniu. Tai sunaikins grybų sporas ir kenkėjų kiaušinėlius, kurie galėjo peržiemoti žievės plyšiuose.
Jei pastebėjote gilesnių įtrūkimų ar žaizdų, jas užtepkite sodo tepalu ir leiskite sustingti prieš balinimą.
Tinkama technika
Mišinį tepkite teptuku arba voleliu tolygiais potėpiais. Sluoksnio storis turėtų siekti 2–3 mm – tai optimalus storis, užtikrinantis apsaugą. Per plonas sluoksnis neapsaugos, per storas – sutrūkinės ir nulups.
Padenkite visą kamieną nuo šaknų kaklelio iki pirmosios šakų šakutės. Rekomenduojama balinti bent iki 1,5 metro aukščio ir papildomai apdoroti apatinių skeletinių šakų apačią – maždaug trečdalį jų ilgio.
Baigę tvarkingai suformuokite kraštus, kad danga atrodytų estetiškai.
Septynios dažniausios klaidos
Norint, kad darbas nebūtų bergždžias, verta žinoti, ko vengti.
Balinimas per šaltą orą. Kai temperatūra žemesnė nei +1 °C, mišinys neprikimba ir greitai nukrenta.
Jaunų medelių apdorojimas. Sodinukai iki ketverių metų turi per plonią žievę – stiprūs mišiniai gali ją pažeisti.
Paviršiaus nevalymas. Tepant ant nešvaraus kamieno, po danga lieka kenkėjai ir grybų sporos.
Per plonas sluoksnis. Mažiau nei 2 mm nesuteikia pakankamos apsaugos.
Per storas sluoksnis. Trūkinėja, lupasi ir atveria kelią infekcijai.
Netinkamas aukštis. Balinant tik apatinę kamieno dalį, pažeidžiamos zonos lieka neapsaugotos.
Mišinys be dezinfekanto. Toks balinimas turi tik estetinę funkciją, bet neapsaugo nuo ligų.
Kada taisyti ir pakartotinai tepti
Po žiemos audrų ar stipresnių lietų apžiūrėkite medžius. Jei pastebėjote įtrūkimų, lupimosi ar pleišėjimo, būtina imtis taisomųjų veiksmų.
Švelniai pašalinkite atšokusias dangos dalis, dezinfekuokite atidengtą žievę vario sulfato tirpalu ir užtepkite naują sluoksnį. Gilesnius plyšius prieš tai užpildykite sodo tepalu.
Pakartotinai balinti rekomenduojama, kai sugenda daugiau kaip 20–30 % apdoroto ploto. Taip pat verta patikrinti medžius po ypač atšiaurių oro sąlygų – stipraus vėjo, krusos ar užsitęsusio lietaus.
Tinkamai atliktas balinimas apsaugos jūsų vaismedžius visą sezoną ir padės išvengti daugelio problemų, kurios kainuotų ir laiko, ir pinigų.
