Širdies priepuolis – tai vyresnio amžiaus žmonių problema. Bent jau taip daugelis mano. Tačiau statistika rodo ką kita: miokardo infarktų skaičius tarp jaunesnių nei 45 metų žmonių nuosekliai auga. Ir tai – ne atsitiktinumas.
Kardiologai vis dažniau susiduria su pacientais, kurie dar neseniai laikė save visiškai sveikais. Jokių simptomų, jokių įspėjimų – ir staiga kritinė būklė. Kas vyksta?
Paaiškėja, kad daugeliu atvejų priežastys slypi kasdienybėje. Įpročiai, kurie atrodo nekenksmingi, per metus ir dešimtmečius kaupiasi ir tampa pavojingu ginklu prieš jūsų širdį.
Sėdimas gyvenimo būdas
Pirmas ir bene svarbiausias veiksnys – fizinio aktyvumo stoka. Biuro darbas, vakarai prie ekranų, automobilis vietoj pėsčiomis – visa tai lėtai, bet užtikrintai griauna širdies ir kraujagyslių sistemą.
Neaktyvus gyvenimas didina MTL (blogojo) cholesterolio kiekį, skatina insulino atsparumą ir svorio augimą. Šie pokyčiai prasideda jaunystėje ir kaupiasi dešimtmečiais, kol vieną dieną pasireiškia kaip ūmus įvykis.
Mityba ir nutukimas
Ultraprocesiniai maisto produktai, trans riebalai, pridėtinis cukrus, druska – tipinė šiuolaikinė mityba yra tikra katastrofa širdžiai. Ji skatina plokštelių formavimąsi kraujagyslėse ir metabolinio sindromo vystymąsi.
Ypač pavojingas centrinis nutukimas – riebalų kaupimasis pilvo srityje. Jis tiesiogiai susijęs su hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu ir dislipidemija – visais pagrindiniais širdies ligų rizikos veiksniais.
Tabakas ir stimuliantai
Rūkymas – net retkarčiais – pažeidžia kraujagyslių sieneles, kelia kraujospūdį ir didina kraujo krešėjimo polinkį. Tai vienas pavojingiausių keičiamų rizikos veiksnių.
Mažiau žinoma, bet ne mažiau pavojinga problema – stimuliantai. Energetiniai gėrimai, didelės kofeino dozės ir tam tikros rekreacinės medžiagos gali sukelti koronarinį spazmą, aritmiją ar trombozę net visiškai sveikiems jauniems žmonėms.
Lėtinis stresas ir miego trūkumas
Nuolatinis stresas kelia kortizolio kiekį ir kraujospūdį. Trumpas miegas (mažiau nei 6 valandos) skatina uždegimą, insulino rezistenciją ir hipertenziją – visus procesus, pagreitinančius aterosklerozę.
Negydoma depresija ir nerimas taip pat didina širdies ir kraujagyslių įvykių riziką. Be to, šios būklės dažnai skatina neigiamus elgesio pokyčius – persivalgymą, alkoholio vartojimą, neveiklumą.
Ūmūs sukėlėjai
Kai fone jau egzistuoja rizikos veiksniai, tam tikri išoriniai įvykiai gali tapti paskutiniu lašu. Trumpalaikiai oro taršos šuoliai sukelia kraujagyslių uždegimą. Neįprastai intensyvus fizinis krūvis gali atskleisti latentinę širdies ligą.
Sisteminės infekcijos sukuria trombogenišką būklę arba miokarditą. Net stiprus smūgis į krūtinę (sportuojant ar per nelaimingą atsitikimą) gali sukelti mirtinas aritmijas.
Kada susirūpinti ir ką daryti
Jei turite šeimos istoriją su ankstyvomis širdies ligomis, patyrėte nepaaiškinamą alpimą ar turite įgimtų defektų – rekomenduojama atlikti EKG, kraujospūdžio matavimą ir lipidų tyrimus jau nuo 20–30 metų.
Įspėjantys ženklai, kurių negalima ignoruoti: staigus krūtinės skausmas, nepaaiškinamas dusulys, alpimas, stiprus galvos svaigimas ar naujas intensyvus nuovargis.
Prevencija paprasta, bet reikalauja nuoseklumo: nerūkyti, vengti stimuliantų, sportuoti bent 30 minučių per dieną, palaikyti sveiką svorį ir valdyti stresą. Tai investicija, kuri gali išgelbėti gyvybę.
