Mano kaimynas Tomas vieną vasarą pastebėjo, kad senas apgamas ant peties pradėjo kažkaip kitaip atrodyti. Negalėjo tiksliai pasakyti — tiesiog jautė, kad „kažkas ne taip”. Žmona pažiūrėjo, palygino su sena pajūrio nuotrauka, ir tada matėsi, kad apgamas tikrai pasikeitė. Tas atsitiktinis palyginimas, ko gero, jam išgelbėjo gyvybę — odos vėžio diagnozė buvo ankstyva ir gydoma.
Kodėl namų stebėjimas svarbus
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 200 melanomos atvejų, ir tai sergamumas auga. Melanoma yra agresyviausia odos vėžio forma, bet jai būdingas vienas paradoksas: jeigu pagaunama ankstyvojoje stadijoje, penkerių metų išgyvenamumas viršija 95 procentus. Jeigu vėlyvoje — krenta žemiau 30. Lemia ne tiek gydymas, kiek laikas, per kurį pastebima.
Dermatologai pasaulyje skatina vadinamąjį „kūno žemėlapį” — paprastą metodą, kuriuo bet kas gali stebėti savo odą tarp specialisto vizitų. Idėja paprasta: kartą per metus padaryk telefonu kelias nuotraukas — peties, nugaros, blauzdų, krūtinės. Po metų palygink. Akys nepastebės lėto pokyčio, bet šalia padėtos nuotraukos pokytį parodo aiškiai.
ABCDE taisyklė
Tai pasaulyje žinoma sistema, padedanti įvertinti, ar apgamas atrodo įtartinai. Penkios raidės — penki požymiai.
A — asimetrija. Sveikas apgamas paprastai apvalus arba ovalus, abi pusės atrodo panašiai. Jeigu vieną pusę „nupieštum” virš kitos, jos sutaptų. Įtartini apgamai dažnai būna asimetriški.
B — kraštai (angl. border). Sveiko apgamo kraštas lygus, aiškus. Įtartino — nelygus, dantytas, neaiškus, lyg „bėgantis” į odą.
C — spalva. Vienodas rudas atspalvis — gerai. Kelios spalvos viename apgame (rudas, juodas, raudonas, baltas, mėlynas) — signalas atidžiau pažiūrėti.
D — diametras. Daugiau nei 6 milimetrai (maždaug pieštuko trintukas) jau verta dėmesio, ypač jei apgamas atsirado naujai.
E — pokytis (angl. evolution). Bet koks pokytis per pastaruosius mėnesius — dydžio, formos, spalvos, arba apgamas pradeda niežėti, kraujuoti, šerpetoti. Tai svarbiausias iš visų penkių požymių. Tokiu atveju pasitarti gali padėti dermatologas, kuris atskiria normalius pokyčius nuo įtartinų.
Praktinis metodas namuose
Tomo atveju suveikė atsitiktinumas — atostogų nuotrauka. Geriau to nepalikti atsitiktinumui.
Pasirink fiksuotą laiką metuose — pavyzdžiui, savo gimtadienį arba pavasario lygiadienį. Tą dieną telefonu nufotografuok pečius, nugarą (paprašyk artimo žmogaus), krūtinę, pilvą, blauzdas iš priekio ir užpakalio. Saugok nuotraukas atskirame aplanke. Po metų pakartok ir palygink. Tau pakaks penkiolikos minučių, o atskirti pokytį bus labai paprasta.
Ypatingo dėmesio reikia žmonėms, turintiems daug apgamų (virš 50), šviesios odos, mėlynų ar žalių akių, rudų plaukų vaikystėje, taip pat tiems, kurių artimi giminaičiai sirgo melanoma. Šioms grupėms rekomenduojama profesionalią dermatoskopiją atlikti kasmet — tokias patikras Lietuvoje atlieka skirtingos klinikos, viena iš jų Familia.lt.
Kur kreiptis profilaktikai
Profilaktinė odos patikra (dermatoskopija) — tai trumpa procedūra, kurios metu specialistas naudodamas dermatoskopą apžiūri visus apgamus ir įvertina jų struktūrą. Užtrunka 15–30 minučių, neskausminga. Renkantis vietą verta atkreipti dėmesį į tai, ar specialistas naudoja skaitmeninę dermatoskopiją — tada nuotraukos saugomos sistemoje ir kitais metais galima palyginti tiksliai.
Jeigu prisimeni Tomą iš pradžios — jam tas vienas atsitiktinis palyginimas pakeitė viską. Sistemiškai daromas tas pats kasmet užima mažiau laiko, nei eilė kavinėje per pietus.
