Daugelis sodininkų kasmet susiduria su ta pačia problema: daigai išdygsta silpni, ištįsę, o kartais ir visai žūva dar nepasiekę lysvelės. Priežastis dažniausiai slypi ne sėklose ar laistymo režime, o pačiame substrate – netinkamoje žemėje, kurioje augalėliai tiesiog neturi šansų.
Mano močiutė šią problemą išsprendė dar prieš kelis dešimtmečius. Ji niekada nepirko gatavų substratų iš parduotuvės ir nenaudojo šviežio mėšlo, kuris dažnai nudegina jaunas šaknis. Vietoj to ji sukūrė paprastą, bet efektyvų mišinį, kurį ruošdavo būtent sausio mėnesį – likus pakankamai laiko iki sėjos sezono.
Kodėl verta ruoštis jau sausį
Sausio mėnuo atrodo per anksti galvoti apie daigus, tačiau būtent šis laikotarpis idealiai tinka substrato paruošimui. Sumaišytos medžiagos turi laiko susilieti, mikroorganizmai – aktyvuotis, o trąšos – tolygiai pasiskirstyti. Kai ateis vasario ar kovo sėja, turėsite visiškai paruoštą, stabilų substratą.
Mišinio paslaptis – trys pagrindiniai komponentai ir viena tiksliai dozuojama trąša. Proporcijos čia svarbesnės nei bet kas kita.
Pagrindiniai ingredientai ir tikslios proporcijos
Substrato pagrindą sudaro ilgapluoštės sfagnuminės durpės – jos užima 60 % viso mišinio tūrio. Durpės puikiai sulaiko drėgmę ir suteikia reikiamą struktūrą, kad šaknys galėtų lengvai skverbtis.
Antrasis komponentas – gerai subrendęs kompostas, sudarantis 30 % mišinio. Jis aprūpina substratą naudingais mikroorganizmais ir lėtai atpalaiduojamomis maistinėmis medžiagomis. Svarbu, kad kompostas būtų tikrai subrendęs – šviežias gali pakenkti daigams.
Likę 10 % tenka stambiam perlitui arba vermikulitui. Šis komponentas užtikrina oro pralaidumą ir gerina drenažą, kad šaknys nepakenktų nuo perteklinės drėgmės.
O štai pagrindinė močiutės paslaptis – nitroammofoska, dozuojama tiksliai po 2 gramus kiekvienam substrato litrui. Ši kompleksinė trąša suteikia subalansuotą azoto, fosforo ir kalio (N-P-K) derinį, kuris maitina daigus nepakenkdamas jautrioms šaknims.
Kaip teisingai sumaišyti
Visus komponentus maišykite sausus – taip užtikrinsite tolygų trąšų pasiskirstymą be vadinamųjų „karštų” vietų, kurios galėtų nudeginti šaknis. Dirbkite švarioje, uždengtoje vietoje, naudokite pirštines.
Durpes, kompostą ir perlitą matuokite pagal tūrį, o nitroammofoską – pagal svorį. Kruopščiai išmaišykite iki vienodos masės, tada sudrėkinkite iki trupininės konsistencijos – substratas turi būti vos drėgnas, bet ne šlapias.
Paruoštą mišinį sudėkite į mažus, pažymėtus indelius ar kvėpuojančius maišelius. Laikykite vėsioje, sausoje vietoje iki sėjos. Venkite sandarių plastikinių maišų – juose gali pradėti daugintis pelėsiai.
Kodėl šis mišinys pranoksta mėšlą
Šviežias mėšlas yra pernelyg „karštas” – jame vykstantys irimo procesai išskiria šilumą ir amoniako, kurie nudegina jaunas šaknis. Be to, mėšle dažnai būna piktžolių sėklų ir ligos sukėlėjų.
Tuo tarpu šiame mišinyje kiekvienas komponentas atlieka savo funkciją: durpės sulaiko drėgmę, kompostas teikia mikroelementus, perlitas užtikrina drenažą, o nitroammofoska subalansuotai maitina. Azotas skatina lapų ir stiebų augimą, fosforas stiprina šaknų formavimąsi, kalis reguliuoja vandens balansą ir didina atsparumą stresui.
Ką daryti, jei kažkas nepavyksta
Jei pastebėjote, kad substratas per daug sutankėjo ar blogai praleidžia vandenį – pridėkite daugiau stambaus perlito arba plaukto smėlio. Blyškūs, pasilenkę lapeliai signalizuoja apie azoto trūkumą – tokiu atveju, kai pasirodys pirmieji tikrieji lapeliai, palaikite silpnu nitroammofoskos tirpalu.
Persodinant daigus į didesnį indą ar atvirą grutą, kuo mažiau trikdykite šaknis ir nepamirškite palaipsniui aklimatizuoti augalėlius lauke.
Išvada
Šis paprastas durpių, komposto ir perlito mišinys su tiksliai dozuota nitroammofoska kasmet užtikrina tvirtus, sveikus daigus. Paruoškite substratą jau sausį, laikykite vėsioje vietoje ir pavasarį turėsite idealią terpę sėjai – be jokių staigmenų ir nusivylimų.
