Kalendorius rodo gruodį, o rankose liko nepasodintos česnako skiltelės. Daugelis šeimininkų tokiu metu nuleidžia rankas ir atideda sodinimą kitam sezonui, manydami, kad laikas jau prarastas. Bet ar tikrai?
Klausimas, ar gruodį dar verta sodinti žieminį česnaką, kelia diskusijas net tarp patyrusių sodininkų. Vieni kategoriškai teigia, kad tai beprasmiška, kiti tvirtina priešingai – esą vėlyvas sodinimas turi net tam tikrų privalumų.
Ką sako ilgametė patirtis
Sodininkas, auginantis česnaką jau daugiau nei tris dešimtmečius, teigia, kad gruodžio sodinimas vis dar įmanomas, tačiau su išlygomis. Per 31 sezoną jis pastebėjo aiškią dėsningumą: sėkmė priklauso ne tiek nuo kalendorinės datos, kiek nuo konkrečių sąlygų lauke.
Svarbiausia, kad dirvožemis nebūtų įšalęs. Kol žemę dar galima įdirbti, tol skiltelės turi šansą įsišaknyti prieš ateinant tikrai žiemai. Lietuvos klimato sąlygomis tai dažnai įmanoma iki pat gruodžio vidurio, o šiltesniais metais – ir ilgiau.
Kokie privalumai laukia drąsesniųjų
Įsitvirtinusios skiltelės toleruoja šaltį geriau, nei daugelis mano. Vėlai pasodintas česnakas dažnai užauga tvirtesnis ir atsparesnis ligoms. Svogūnai gali būti kiek mažesni, tačiau jų kokybė ir laikymo trukmė dažnai netgi pranoksta anksčiau sodintų.
Be to, gruodį sodinant išvengiama vienos dažnos problemos – per ankstyvo dygimo rudenį. Kai skiltelės pasodinamos spalį šiltomis dienomis, jos kartais spėja išleisti daigus, kurie vėliau nukenčia nuo šalčio. Vėlyvas sodinimas šią riziką sumažina.
Rizikos, kurių negalima ignoruoti
Žinoma, vėlyvas sodinimas turi ir trūkumų. Langas yra siauras – jei staiga užeina šalčiai ir žemė įšąla, skiltelės gali neįsišaknyti ir žūti. Taip pat didesnė rizika, kad ankstyvos pavasario šalnos pakenks vėliau sudygusiems augalams.
Gruodį sodinant reikia gilesnio sodinimo – 7–10 cm vietoj įprastų 5–7 cm. Tai suteikia papildomą apsaugą nuo šalčio. Taip pat būtina iš karto uždengti lysvę storu mulčio sluoksniu.
Kaip sodinti, kad pavyktų
Jei nusprendėte rizikuoti, laikykitės kelių taisyklių. Pirmiausia įsitikinkite, kad dirvožemis vis dar įdirbamas – jei kastuvas lengvai skverbiasi, sąlygos tinkamos.
Prieš sodinant į lysvę įterpkite gerai supuvusio komposto ar mėšlo. Tai ne tik praturtins dirvą, bet ir padės išlaikyti šilumą šaknų zonoje. Skilteles sodinkite smailia puse į viršų, išlaikydami 10–15 cm atstumą tarp jų.
Iš karto po sodinimo uždenkite storu mulčio sluoksniu – šiaudais, lapais ar susmulkinta žieve. Tai sušvelnins temperatūros svyravimus ir apsaugos nuo užšalimo-atšilimo ciklų, kurie ypač pavojingi neįsišaknijusioms skiltelėms.
Pavasario darbai
Kai pavasarį pasirodys pirmieji daigai, dalį mulčio atsargiai pašalinkite, palikdami plonesnį sluoksnį. Tręškite subalansuotomis organinėmis trąšomis arba žuvų emulsija – tai paskatins augimą po žiemos.
Derlius tikriausiai bus kiek vėlesnis nei įprastai, tačiau jei skiltelės sėkmingai peržiemos, rezultatas neturėtų nuvilti. Kaip sako patyręs sodininkas: geriau sodinti gruodį nei visai nesodinti.
