Trejus metus stebėjau, kaip mano augalas lėtai miršta. Lapai gelto, stiebai silpo, nauji ūgliai beveik nebeaugo. Dariau viską, ką maniau esant teisinga: reguliariai laistiau, tręšiau, genėjau. Bet kuo labiau stengiausi, tuo blogiau atrodė augalas.
Galvojau, kad problema – prastas augalas, netinkamas klimatas ar tiesiog nesėkmė. Kol vieną dieną kaimynas, užsukęs kavos, pažvelgė į mano vargšą augalą ir paklausė: „Kodėl jį taip kankini?”
Pasirodo, visos mano „geros intencijos” iš tikrųjų buvo klaidų virtinė. Ir kiekviena iš jų atskirai galėjo nužudyti augalą.
Meilė, kuri skandina
Pirmoji ir didžiausia klaida – perlaistymas. Maniau, kad augalui reikia nuolatinės drėgmės. Laistydavau kas kelias dienas, net netikrindamas, ar dirvožemis jau išdžiūvęs.
Rezultatas? Nuolat drėgna dirva, pagelę apatiniai lapai, silpni stiebai ir tas nemalonus pelėsių kvapas, kurio ilgai nesupratau iš kur atsiranda. Šaknys tiesiog pūvo po žeme, nematomomis akiai.
Pinigų medžiui reikia džiūvimo ciklo. Laistyti galima tik tada, kai viršutinis 2–3 cm dirvožemio sluoksnis yra visiškai sausas. Jei dirvožemis nuolat drėgnas, šaknys netenka deguonies ir pradeda pūti.
Po laistymo būtina ištuštinti padėkliukus – stovintis vanduo yra tikras augalo žudikas.
Tamsus kampas – lėta mirtis
Antroji klaida – apšvietimas. Mano pinigų medis stovėjo gražiame kampe, kuris puikiai derėjo prie interjero. Problema ta, kad ten beveik nebuvo šviesos.
Augalas reagavo tyliai: stiebai išsitempė, tapo ploni ir silpni, o tarpai tarp lapų vis didėjo. Tai vadinama etiolizacija – augalas tiesiogine prasme tiesiasi ieškodamas šviesos.
Pinigų medžiui reikia ryškaus, bet netiesioginio apšvietimo – maždaug 6–8 valandų per dieną. Idealiausia vieta – prie rytinio arba šiaurinio lango.
Jei tinkamo lango nėra, padės 15–30 W LED lempa, pakabinta 30–45 cm virš augalo ir įjungiama 8–10 valandų per dieną.
Netinkamas dirvožemis
Trečioji klaida slypi ten, kur jos nematyti – po žeme. Naudojau įprastą universalią dirvą, kuri atrodė visiškai tinkama. Bet pinigų medžiui ji buvo per tanki ir per ilgai laikė drėgmę.
Tinkamas mišinys turi būti lengvas ir gerai praleidžiantis vandenį: 40–50 % stambaus perlito arba pemzos su 50–60 % durpių arba kokoso pluošto. Sunkios sodo dirvos ar molio reikia vengti.
Vazono drenažo skylės turi būti pakankamai didelės (bent 1,3–1,9 cm), o stovintis vanduo padėkle ilgiau nei parą jau sukelia problemas.
Persodinti rekomenduojama kas 12–24 mėnesius, tuo pačiu patikrinant šaknų būklę.
Genėjimo klaidos
Ketvirtoji klaida – neatsargus genėjimas. Norėdamas, kad augalas atrodytų tvarkingai, nukirpdavau viską, kas man atrodė perteklinis. Kartais vienu metu pašalindavau trečdalį ar net pusę lapų.
Tai buvo katastrofa. Pašalinus daugiau nei 30–40 % lapų vienu metu, augalas netenka sukauptos energijos ir tiesiog sustoja. Pakartotinis viršūnės kirpimas dar labiau stabdo augimą.
Be to, naudojau bukus ir nesterilizuotus įrankius. Kiekvienas pjūvis tapo potencialia infekcijos vieta.
Taisyklė paprasta: genėti tik šiek tiek, naudoti aštrius ir dezinfekuotus įrankius, ir niekada nekirpti per daug vienu metu.
Penktoji klaida – viskas kartu
Penktoji klaida buvo ta, kad visos šios problemos veikė vienu metu ir stiprino viena kitą. Perlaistymas prastai drenavančioje dirvoje sukėlė šaknų puvimą. Mažas apšvietimas sumažino transpiraciją, todėl dirva džiūvo dar lėčiau. Agresyvus genėjimas atėmė augalui galimybę atsigauti.
Rezultatas – chroniškai silpnas, išsitempęs, gelstantis augalas, kuris vos vegetavo.
Kaimyno sprendimai
Kaimynas padarė keletą paprastų pakeitimų, kurie per kelias savaites pakeitė viską.
Pirma, jis persodino augalą į vos didesnį vazoną – tik 5–10 cm skersmens skirtumas. Per didelis vazonas kaupia per daug drėgmės aplink šaknis.
Antra, į dirvožemį įmaišė apie 30 % perlito, kad pagerintų drenažą.
Trečia, apkarpė maždaug trečdalį viršutinių lapų – bet tik kartą, kad atkurtų šaknų ir ūglių pusiausvyrą po persodinimo.
Ketvirta, perkėlė augalą prie lango su filtruota ryto saule.
Penkta, pratęsė laistymo intervalą iki kas 10–14 dienų ir pradėjo tikrinti dirvos drėgnumą prieš kiekvieną laistymą.
Galiausiai, kas šešias savaites tręšė labai praskiestu trąšų tirpalu (ketvirtadaliu rekomenduojamos dozės).
Nauji ūgliai pasirodė per šešias savaites.
Ko išmokau
Pinigų medis nėra sudėtingas augalas. Jam nereikia nuolatinio dėmesio ar sudėtingos priežiūros. Priešingai – dažnai geriausia, ką galite padaryti, yra tiesiog palikti jį ramybėje.
Mažiau laistymo, daugiau šviesos, tinkamas dirvožemis ir santūrus genėjimas. Tiek ir tereikia.
Kartais geriausias būdas parodyti meilę augalui – nustoti jį „mylėti” per daug.
