Pietų Amerikoje šimtmečius gertas tradicinis gėrimas patraukė mokslininkų dėmesį. Yerba maté — tai ne arbata ir ne kava, o savita infuzija, kurios sudėtyje esantys junginiai gali veikti medžiagų apykaitą. Laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai rodo, kad žarnyno mikrobų perdirbti maté komponentai gali stiprinti GLP-1 signalizaciją, skatinti riebalų skaidymą ir antioksidacinį atsaką. Tiesa, žmonių tyrimai kol kas riboti ir trumpalaikiai, tačiau rezultatai intriguoja — ir kviečia atidžiau pažvelgti į šio gėrimo galimybes.
Kas yra yerba maté ir kuo jis ypatingas
Yerba maté gaminamas iš džiovintų Paragvajaus bugienio (Ilex paraguariensis) lapų. Šis augalas auga Pietų Amerikoje, o iš jo paruoštas gėrimas turi švelnų žolėtą skonį ir natūralaus kofeino, teikiančio nuosaikų energijos šuolį.
Tradiciškai maté geriamas iš specialaus moliūginio indo per metalinį šiaudelį — tai ne tik gėrimas, bet ir bendruomeniškumo ritualas. Skirtingai nei kava, yerba maté nesuteikia staigaus energijos piko ir nervingumo. Skirtingai nei arbata — turi daugiau stimuliuojančių junginių.
Gėrimas pasižymi gausiu antioksidantų ir vitaminų kiekiu. Būtent ši unikali sudėtis, esanti kažkur tarp arbatos ir kavos, patraukė tyrėjų dėmesį.
Kaip mokslininkai tyrė maté poveikį
Remdamiesi tradiciniais teiginiais apie gėrimo naudą, mokslininkai atliko kontroliuojamus gyvūnų ir ląstelių tyrimus, kurių rezultatai publikuoti moksliniame žurnale Nutrients.
Eksperimento metu pelės keturias savaites gėrė vandenį arba yerba maté, maitindamosi identišku maistu. Tyrėjai matavo hormonų aktyvumą ir medžiagų apykaitą reguliuojančių genų raišką. Papildomi laboratoriniai tyrimai naudojo žarnyno ląsteles, siekiant išsiaiškinti, kaip konkrečiai veikia tam tikri junginiai — ypač ferulo rūgštis ir jos metabolitas dihidroferulo rūgštis.
Tyrimai buvo sutelkti į molekulinius ir fiziologinius rodiklius, o ne į žmonių rezultatus, todėl atskleidžia veikimo mechanizmus, bet dar neįrodo galutinio poveikio žmogaus organizmui.
Žarnyno hormonai, mikrobai ir ryšys su svorio metimu
Tyrimas atskleidė įdomų ryšį tarp žarnyno signalizacijos ir mikrobiomos. Paaiškėjo, kad yerba maté komponentai veikia inkretino hormonus, reguliuojančius apetitą ir gliukozės apykaitą.
Po maté vartojimo padidėjo GLP-1 — hormono, kuris slopina alkį ir gerina insulino atsaką — aktyvumas genų ir plazmos lygmeniu. Kitas panašus hormonas GIP liko nepakitęs.
Svarbiausia — GLP-1 stimuliacijai būtina, kad žarnyno mikrobai ferulo rūgštį paverstų dihidroferulo rūgštimi. Tai reiškia, kad gėrimo poveikis priklauso nuo individualios žarnyno floros. Žmogaus organizmas ir jame gyvenantys mikrobai veikia kartu, moduliuodami sotumo jausmą ir insulino atsaką.
Ką rodo įrodymai: nauda, ribos ir saugumas
Nors gyvūnų ir nedidelių žmonių tyrimų rezultatai žada, yerba maté kaip svorio metimo priemonės įrodymai kol kas lieka preliminarūs.
Tyrimai rodo, kad maté gali stiprinti GLP-1 aktyvumą, skatinti riebalų skaidymą, gerinti HDL cholesterolio ir antioksidantų rodiklius bei mažinti uždegimą. Nauda, atrodo, susijusi su žarnyno mikrobais, kurie aktyvius junginius paverčia veikliomis formomis.
Vis dėlto tyrimai trumpalaikiai, dalyvių skaičius nedidelis, o ilgalaikis poveikis nežinomas. Specialistai perspėja: yerba maté nėra stebuklingas vaistas ir nepakeičia medicininės priežiūros.
Tiems, kas siekia sveikesnių įpročių, maté gali papildyti subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą. Tačiau prieš įtraukiant bet kokį naują produktą į kasdienybę, visada verta pasitarti su gydytoju.
