Sniegas už lango atrodo raminančiai – baltas, purus, lyg šilta antklodė sodui. Bet termometras rodo minus penkiolika, o sniego sluoksnis vos keli centimetrai. Štai tada suprantu: tas gražus vaizdas meluoja. Po plonu sniegu dirva šąla vis giliau, o mano braškės, česnakai ir jaunos obelaitės lieka be apsaugos.
Tokiais momentais griebiu sausų šiaudų ryšulį ir bėgu į sodą. Nes rytoj gali būti per vėlu.
Kodėl svarbu stebėti abu rodiklius
Sniegas yra puiki natūrali izoliacija. Dvidešimties centimetrų sniego sluoksnis gali apsaugoti dirvą net nuo stipraus speigo – po juo temperatūra išlieka artima nuliui, kai ore siekia minus dvidešimt. Bet kai sniego nėra arba jis vos dengia žemę, dirva šąla tiesiogiai.
Termometras parodo tikrąją situaciją. Jei temperatūra krinta žemiau minus dešimties, o sniego beveik nėra – augalų šaknys atsiduria pavojuje. Ypač tie, kurie auga arčiau paviršiaus.
Todėl žiemą kasdien žvilgteliu ir pro langą, ir į termometrą. Jei sniego daug – galiu ramiai gerti kavą. Jei sniego mažai, o šaltis stiprėja – laikas veikti.
Kurie augalai reikalauja skubios apsaugos
Ne visi sodo augalai vienodai jautrūs šalčiui be sniego. Pirmenybę teikiu tiems, kurie turi seklias šaknis arba buvo pasodinti neseniai.
Braškės – klasikinis pavyzdys. Jų šaknys plokščios, auga pačiame paviršiuje. Be sniego dangos jos gali sušalti per vieną šaltą naktį.
Žieminis česnakas ir svogūnai – jau rudenį pasodinti, bet dar neįleidę gilių šaknų. Jiems reikia apsaugos.
Jaunos sėjinukės – obelaitės, kriaušaitės, uogakrūmiai, pasodinti šį ar praėjusį sezoną. Subrendę medžiai atlaikys, bet jauniems trūksta atsparumo.
Avietės ir serbentai – ypač naujai pasodinti ar augantys atvirose, vėjuotose vietose.
Daugiamečiai žoliniai augalai – bijūnai, hostos, astilbės – jei auga pakeltose lysvėse ar lengvoje dirvoje.
Kodėl renkuosi sausus šiaudus ar žolę
Mulčiavimo medžiagų yra daug, bet žiemai tinka ne visos. Drėgni lapai ar šviežiai nupjauta žolė ant augalų gali pridaryti daugiau žalos nei naudos – jie suspaudžia, sulaiko drėgmę ir sukelia puvimą.
Sausi šiaudai – idealus pasirinkimas. Jie lengvi, purūs, sulaiko daug oro tarp stiebelių. Tas oras ir yra tikrasis izoliatorius. Šiaudai nesusispaudžia, praleidžia drėgmę ir lėtai yra per pavasarį.
Sausa žolė – gera alternatyva, jei šiaudų neturite. Svarbu, kad būtų tikrai sausa, surinkta prieš lietingą sezoną. Purumas – esminis dalykas.
Vengtinos medžiagos: drėgni lapai, šviežia žolė, sunkus kompostas. Jos sukuria tankų, permirkusį sluoksnį, kuris ne izoliuoja, o dusina.
Kaip kloti, kad nepakenktumėte
Didžiausia klaida – supilti mulčio kalną tiesiai ant augalo stiebo ar kamieno. Tai sukuria drėgną, šiltą vietą, kurioje puikiai jaučiasi ir puvimo grybai, ir graužikai.
Taisyklė paprasta: 4–5 centimetrų tarpas nuo stiebo ar kamieno. Mulčias dengia šaknų zoną, bet neliečia paties augalo.
Sluoksnio storis – 6–8 centimetrai. Per plonu neapsaugos, per storu gali dusinti ir pritraukti peles.
Kraštus palikite tvarkingus. Drėgnoje dirvoje rinkitės plonesnį sluoksnį, lengvoje smėlingoje – galima storesnį.
Po atšilimo ciklų patikrinkite mulčią. Jei suspaudėsi ar permirko – pakelkite, papurentkite arba pakeiskite sausesne medžiaga.
Greitas veiksmų planas šalčiui užklupus
Kai termometras rodo minus dešimt ar žemiau, o sniego nėra, veikiu greitai:
Pirma apsilankau prie braškių, česnakų, jaunų medelių ir uogakrūmių. Surenku sausų šiaudų ar žolės, pasiruošiu pirštines.
Nuo lysvių pašalinu šiukšles ar senus augalų likučius. Tada kloju 6–8 centimetrų mulčio sluoksnį ant šaknų zonos, palikdamas tarpą nuo stiebų.
Patikrinu, ar vanduo nuteka nuo lysvių – stovintis vanduo užšalęs dar labiau kenkia.
Pažymiu apsaugotas vietas, kad vėliau galėčiau patikrinti. Jei yra graužikų pėdsakų – mulčią reikės pakoreguoti.
Kai vaizdas apgauna
Žiemos grožis gali būti apgaulingas. Baltas sniegas pro langą nereiškia, kad sodas saugus. Tikroji situacija atsiskleidžia tik palyginūs du skaičius: sniego gylį ir termometro rodmenis.
Kelios minutės lauke su šiaudų ryšuliu gali išgelbėti tai, ką auginote visą sezoną. O pavasarį, kai braškės žydės ir česnakai leis daigus, suprasite – tas bėgimas į sodą buvo vertas kiekvienos šaltos minutės.
