Kompostas – tai „juodasis auksas” kiekvienam sodininkui. Tačiau daugelis pradedančiųjų susiduria su tuo, kad jų komposto krūva arba skleidžia nemalonų kvapą, arba tiesiog nejuda – niekaip nevirsta ta tamsiai ruda, biria medžiaga, kokios tikimasi. Problema paprastai slypi trijose dažniausiose klaidose, kurios lengvai išvengiamos, jei žinote, ką darote.

Per daugiau nei dešimt metų kompostuodamas namuose išmokau, kad sėkmė priklauso ne nuo brangių konteinerių ar sudėtingų technologijų, o nuo kelių paprastų principų laikymosi. Praktiniame vadove aprašau tris pagrindines klaidas – per didelis drėkinimas, krūvos išdžiūvimas ar atšalimas bei netinkamų medžiagų pridėjimas – ir pateikiu aiškius sprendimus, kaip jų išvengti. Laikydamiesi šių paprastų taisyklių, per 3–6 mėnesius gausite puikų, maistingą kompostą savo darželiui.

1 klaida: per didelis drėkinimas ir anaerobinis puvimas

Viena dažniausių ir nemalonumu klaidų – per daug drėgna komposto krūva. Ji ne tik negamina gero komposto, bet ir skleidžia siaubingą kvapą, kuris nervina jus ir kaimynus.

Kas vyksta per drėgnoje krūvoje:

Kai komposto krūva pernelyg drėgna ir sutankinta, vyksta anaerobinis skilimas – tai reiškia, kad medžiagos ira be oro (deguonies) dalyvavimo. Vietoj naudingų aerobinių bakterijų, kurios gamina gerą kompostą, ima veisti anaerobinės bakterijos, kurios gamina metaną, amoniako dujas ir kitas nemaloniai kvepiančias medžiagas.

Požymiai, kad jūsų kompostas per drėgnas:

• Stiprus, nemalonus kvapas – panašus į supuvusius kiaušinius ar pelkę
• Lipni, klampate tekstūra – kai bandote suimti krūvą, ji prilimpa prie kastuvo ar šakės kaip moliai
• Vanduo laša – kai spaudžiate saują medžiagos, išsiskiria vanduo
• Lėtas irimas – krūva nežiūrint, kad yra daug organinių atliekų
• Musės ir kiti kenkėjai – dėl kvapo pritraukti vabzdžiai

Kodėl taip atsitinka:

Per daug virtuvės atliekų – daržovių ir vaisių lukštai, kavos tirščiai yra labai drėgni (80–90 % vandens). Jei įmetate tik tai ir nieko daugiau, krūva greitai taps permirkusi.

Lietus – jei komposto krūva nė kuo neuždengta ir lija kelias dienas iš eilės, ji prisipildo vandens.

Prasta ventiliacija – jei krūva sutankinta, be oro tarpų, vanduo negali išgaruoti, o oras – cirkuliuoti.

Kaip ištaisyti per drėgną kompostą:

1. Drėgmės testas:

Išsitraukite saują medžiagos iš krūvos vidurio (ne nuo paviršiaus). Stipriai sugniaužkite kumštį. Ideali drėgmė yra kaip šiek tiek išgręžta kempinė – juntate drėgmę, gal išsiskiria 1–2 lašai vandens, bet vanduo nelašina srove.

Jei vanduo laša arba medžiaga akivaizdžiai klampate – per drėgna.

2. Pridėkite sausų „rudųjų” medžiagų:

Tai anglies šaltiniai, kurie sugeria perteklinę drėgmę ir sukuria oro tarpus:

• Sausi lapai – geriausia medžiaga. Susmulkinkite ir įmaišykite
• Šiaudai – puikiai sugeria drėgmę
• Susmulkintas popierius – laikraščiai, biuro popierius (ne blizgus)
• Kartonas – susmulkintas į nedidelius gabalėlius
• Pjuvenų drožlės – jei turite

Pridėkite didelį kiekį – ne simboliškai. Jei krūva labai drėgna, santykis turėtų būti maždaug 1:1 arba net daugiau rudųjų nei žaliųjų. Gerai išmaišykite.

3. Apversimas – kritiškai svarbu:

Naudodami kasą ar komposto šakę, gerai apverskite visą krūvą. Tai:

• Įveda oro (deguonies) į krūvą
• Išlaiko perteklinę drėgmę
• Sumaišo sausas medžiagas su drėgnomis
• Aktyvuoja aerobinius mikroorganizmus

Pirmą kartą apverskite tuoj pat, kai pastebėjote problemą. Tada kartokite kas 3–5 dienas, kol situacija stabilizuojasi.

4. Uždangalas nuo lietaus:

Jei jūsų komposto krūva lauke ir neturi stogo, uždenkite ją:

• Brezentu
• Sena kilimu
• Medinių lentų ar plokščių
• Plastikine plėvele (bet paliekite šonų vėdinimą)

Tai apsaugo nuo papildomo vandens patekimo per lietų.

5. Laikinas sustabdymas:

Kol krūva per drėgna, nebeįmeskite naujų virtuvės atliekų. Jos tik pablogintų situaciją. Laikinai kaupkite jas atskirame indelyje ar duobėje, kol komposto krūva pasitaisys.

Prevencija ateičiai:

• Visada pridėkite rudųjų medžiagų po kiekvieną žaliųjų porciją. Orientavimasis santykis – 2:1 (dvi dalys rudųjų, viena dalis žaliųjų)
• Apverskite krūvą bent kartą per 2 savaites
• Laikykite krūvą pridengta nuo lietaus, bet su vėdinimo galimybe
• Neįmeskite labai vandeningų atliekų (pvz., arbūzų žievių) dideliais kiekiais vienu metu

2 klaida: leidžiama krūvai per daug išdžiūti arba atšalti

Priešinga, bet ne mažiau problemiška situacija – kai komposto krūva tampa per sausa arba per šalta. Tokiu atveju ji tiesiog „miršta” – mikrobai nebeveikia, o skilimas sustoja.

Požymiai, kad kompostas per sausas ar šaltas:

• Niekas nevyksta – medžiagos atrodo taip pat, kaip ir prieš mėnesį
• Krūva šalta – liečiant ranka, ji šalta arba vos šilta (turėtų būti karšta viduryje – 50–65 °C)
• Sausa tekstūra – medžiagos dulka, trupinasi, nėra jokios drėgmės
• Nėra sliekų ar kitų organizmų – sveikoje krūvoje būna pilna gyvybės

Kodėl taip atsitinka:

Vasaros karščiai – jei krūva mažai ar neapdengta, vanduo greitai garuoja per karštą saulę.

Žiemos šaltis – kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C, mikrobų veikla visiškai sustoja. Krūva „užšala”.

Per daug rudųjų medžiagų – jei dedote tik sausus lapus, šiaudus, kartoną, bet mažai žaliųjų, trūksta azoto, kuris „įkūrėja” kompostą.

Maža krūva – komposto krūva turi būti pakankamai didelė (bent 1 m³), kad sugeneruotų ir išlaikytų šilumą. Mažos krūvos greitai vėsta.

Kaip atkurti sausą ar šaltą kompostą:

1. Drėgmės atkūrimas:

Jei krūva sausa, ją reikia sudrėkinti – bet ne tiesiog pylus vandens viršun. Tai neveiksminga, nes vanduo nubuktų tik paviršių.

Teisingas būdas:

• Apverskite krūvą šakę ar kasa
• Drėkinkite kiekvieną sluoksnį atskirai, kai jį verčiate
• Vanduo turi prasiskverbti per visą krūvą, ne tik viršų
• Testuokite drėgmę kumščiu – turi būti kaip išgręžta kempinė

Jei norite pagreitinti procesą, galite naudoti ne paprastą vandenį, o praskiestą biologinį aktyvatorių arba urinos tirpalą (1 dalis urinos : 10 dalių vandens). Urina turtinga azoto, kuris smarkiai aktyvuoja mikrobus.

2. Šilumos atkūrimas:

Šiluma komposto krūvoje susidaro dėl mikrobų veiklos. Norėdami ją atkurti:

Pridėkite „žaliųjų” medžiagų:

• Šviežiai nupjautos žolės
• Virtuvės atliekų
• Šviežių piktžolių (be sėklų)
• Gyvulių mėšlo (jei turite)

Žaliosios medžiagos turtingos azoto, kuris „užkuria” komposto krūvą.

Apverskite krūvą:

Apversimas įveda oro, sumaišo senus ir naujus komponentus, paskirsto drėgmę – ir viskas pradeda veikti. Po apversimo geros krūvos temperatūra pakyla per 24–48 valandas.

3. Žiemos apsauga:

Jei žiema ir krūva atšalo, yra du variantai:

Izoliacijos:

Apklokite krūvą storokiu sluoksniu (20–30 cm):

• Sausų lapų
• Šiaudų
• Seno šieno
• Pjuvenų

Tai veiks kaip antklodė, išlaikant šilumą viduje. Idealiu atveju pridenkite dar ir brezentu.

Pratęsimas pavasariui:

Alternatyviai, tiesiog leiskite krūvai „permiegoti” žiemą. Žiemą ji nesuyra, bet pavasarį, kai atšyla, mikrobai vėl aktyvuojasi ir procesas tęsiasi.

4. Krūvos dydžio optimizavimas:

Jei jūsų krūva per mažai (mažesnė nei 1 m³), ji negali sugeneruoti ir išlaikyti šilumos. Sprendimas:

• Sukaupta daugiau medžiagos prieš pradedant kompostuoti
• Sukurti didesnė krūva arba naudoti didesnio konteinerį
• Arba tiesiog susitaikite, kad procesas bus lėtesnis (tai „šaltasis kompostavimas”)

Prevencija:

• Reguliariai tikrinkite drėgmę – bent kartą per savaitę
• Vasarą pridenkite krūvą nuo tiesioginės saulės
• Žiemą apšildyk
• Laikykite subalansuotą žaliųjų ir rudųjų santykį (1:2 arba 1:3)
• Apverskite krūvą bent kartą per 2–3 savaites

3 klaida: netinkamų medžiagų pridėjimas

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – kas gali, o kas negali eiti į kompostą. Netinkamos medžiagos gali visiškai sugadinti kompostą arba paversti jį pavojinga trąša.

Kas NIEKADA neturi patekti į kompostą:

1. Mėsa, žuvis, kaulai:

Kodėl ne: Gyvūninės kilmės produktai ira labai lėtai, skleidžia siaubingą kvapą ir pritraukia žiurkes, šunis, lapes bei kitus gyvūnus, kurie pradės raustis krūvoje.

Išimtis: Jei turite labai karštą, gerai valdomą komposto sistemą (>60 °C), nedideli kiekiai galbūt ir suyrtų, bet namų sąlygomis – tikrai ne.

2. Pieno produktai (sviestas, sūris, jogurtas, pienas):

Kodėl ne: Panašios priežastys kaip mėsa – kvapas, kenkėjai, lėtas irimas. Pieno riebalai sukuria riebalų sluoksnį, kuris trukdo oro cirkuliacijai.

3. Aliejus, riebalai, taukai:

Kodėl ne: Jie nesuyra arba ira labai lėtai. Aliejus apdengia kitas medžiagas plėvele, kuri blokuoja orą ir trukdo mikrobų veiklai. Be to, pritraukia graužikus.

4. Apdorota mediena (impregnuota, dažyta, lakuota):

Kodėl ne: Tokie mediena yra išmirkytos cheminėmis medžiagomis (kreozotas, vario junginiais ir kt.), kurios nuodingos augalams ir žmonėms. Jos patenka į kompostą, o paskui – į jūsų darželį.

5. Sergančių augalų likučiai:

Kodėl ne: Grybelinės ligos (pvz., pomidorų fitoftora, miltelių rasa) arba virusinės infekcijos išgyvena komposte, jei temperatūra nepakanka aukšta. Vėliau naudojant tokį kompostą, užkrėstė naujus augalus.

Išimtis: Jei kompostas pasiekia 60–65 °C ir išlaikoma ta temperatūra kelias savaites, dauguma patogenų žūva. Bet jei neturite termometro ir nesate tikri – geriau nedėti.

6. Invazinių piktžolių su sėklomis:

Kodėl ne: Piktžolių sėklos (pvz., dryžės, dirves, lipikės) yra labai atsparios. Jos gali išgyventi komposte ir vėliau išplisti po visą darželį.

Kas daryti: Invazines piktžoles su sėklomis geriau sudžiovinti atskirai ant skardos ar betono iki visiško išdžiuvimo, tada sudeginti arba išmesti į buitinių šiukšlių konteinerį.

7. Gyvūnų išmatos (šunų, kačių):

Kodėl ne: Gali turėti parazitų, kenksmingų bakterijų ir ligų sukėlėjų, kurie pavojingi žmonėms (pvz., toksoplazmozė).

Išimtis: Žolėdžių gyvūnų (triušių, ožkų, avių, arklio, vištos) mėšas – puikus komposto komponentas, turtingas azotu.

8. Sintetinės medžiagos:

Plastikas, guma, polistirenas, sintetiniai audiniai – akivaizdu, kad jie nesuyra. Bet kartais netyčia gali pakliūti, pvz., ant daržovių likusių plastiko lipdukai.

9. Blizgus popierius:

Žurnalai, spalvotos reklamos, foto popierius – jie padengti cheminėmis medžiagomis, kurios neturėtų patekti į dirvožemį.

Išimtis: Paprastas laikraščių popierius, biuro popierius, kartonas – puiku.

10. Cheminėmis medžiagomis užteršta medžiaga:

Dirvožemis nuo kelio krašto (sunkieji metalai), medžiagos, išmirkytos herbicidais, pesticidais – tai visa gali užteršti kompostą.

Medžiagos, kurias GALIMA, bet RIBOTAI:

Citrusų vaisių žievelės (citrinos, apelsinų, greifrutų):

Kodėl riboti: Citrusiniai vaisiai turi rūgščių ir eterinių aliejų, kurie slopina kai kuriuos mikrobus ir gali sulėtinti skilimą. Taip pat savo rūgštingumu gali sumažinti pH.

Kaip naudoti: Nedideliais kiekiais (ne daugiau kaip 10–15 % visos krūvos) – visai gerai. Supjaustykite į mažesnius gabalus.

Svogūnai, česnakų:

Panašios priežastys kaip citrusiniai – stiprūs aliejai. Maži kiekiai – gerai, dideli – gali slopinti mikrobus.

Anglis ir pelenai:

Medienos pelenai nedideliais kiekiais (sauja ant krūvos) gali padėti neutralizuoti rūgštingumą. Bet anglių pelenai (iš grilio) – ne, nes juose būna cheminių priedų.

KAS PUIKIAI TINKA KOMPOSTUI:

„Žaliosios” medžiagos (azoto šaltiniai):

• Virtuvės daržovių ir vaisių atliekos
• Kavos tirščiai su filtru
• Arbatos maišeliai (be metalinių segių)
• Šviežiai nupjauta žolė
• Žalios piktžolės (be sėklų)
• Šviežūs augalų likučiai
• Gyvulių mėšas (žolėdžių)

„Rudosios” medžiagos (anglies šaltiniai):

• Sausi lapai
• Šiaudai ir šienas
• Kartonas ir popierius
• Pjuvenų drožlės
• Susmulkintos šakos
• Kukurūzų kočėliai

Santykiai:

Optimalus santykis – 1 dalis žaliųjų : 2–3 dalys rudųjų (pagal tūrį, ne svorį).

Paruošimas prieš dedant:

• Smulkinkite stambias medžiagas – kuo smulkesnės dalies, tuo greičiau suyra
• Maišykite įvairias medžiagas – įvairovė = greitis ir kokybė
• Tikrinkite – viską apžiūrėkite prieš įmesdami. Kartais ant daržovių likusi lipdukai, guma nuo svogūnų ir pan.

Stebėjimas:

Reguliariai stebėkite savo krūvą:

• Kvapas – geras kompostas kvepia miško paklote, žeme. Jei dvokia – kažkas ne taip
• Temperatūra – aktyvaus komposto krūvos vidurys turi būti karštas (galite įkišti pagalį ir po 15 min. ištraukti – jis turi būti karštas)
• Spalva ir tekstūra – sveiko komposto spalva darosi tamsiai ruda, tekstūra – purkia

Kaip elgtis, jei per klaidą įmėtete netinkamų medžiagų:

Jei tik pastebėjote, kad per klaidą pateko kažkas netinkamo (pvz., mėsos likučiai, plastiko gabalai), tuoj pat juos pašalinkite. Geriau dabar, nei vėliau, kai jie sukels problemų.

Išvada: Paprastos taisyklės – puikus kompostas

Kompostavimas nėra sudėtingas, jei laikotės kelių pagrindinių principų:

✅ Balansas – laikykite tinkamą žaliųjų ir rudųjų medžiagų santykį ✅ Drėgmė – kaip išgręžta kempinė, ne per sausa, ne per drėgna ✅ Oras – reguliariai apverskite krūvą ✅ Tinkamos medžiagos – neįmeskite mėsos, pieno, aliejų, sergančių augalų ✅ Stebėjimas – tikrinkite bent kartą per savaitę

Laikydamiesi šių taisyklių, per 3–6 mėnesius gausite tamsų, biria, puikiai kvepiančią kompostą – geriausią trąšą savo darželiui, kurią sukūrėte savo rankomis už nulinę kainą. Sėkmės!