Mokslininkai praneša, kad skandinaviško stiliaus mityba, kurios pagrindą sudaro rugiai, avižos, ankštiniai, vaisiai, riešutai, žuvis ir neriebūs pieno produktai, o raudonoji ir perdirbta mėsa bei pridėti cukrūs yra ribojami, buvo susijusi su maždaug 23 % mažesniu mirtingumu didelėse kohortose. Šis atradimas yra glaustas, tačiau kelia klausimų apie priežastingumą, gyventojų skirtumus ir praktinius kompromisus. Šis teiginys skamba daug žadantis, tačiau prieš jį priimant kaip visuotinį receptą, reikia jį atidžiau išnagrinėti.
Ką akcentuoja skandinaviška dieta ir kodėl tai svarbu
Skandinaviška dieta, sukurta kaip atsakas į visuomenės sveikatos ir planetos ribų problemas, smarkiai sumažina raudonos ir perdirbtos mėsos bei pridėtinio cukraus vartojimą, tuo pačiu skatindama viso grūdo produktų, ankštinių daržovių, žuvies, riešutų ir neriebių pieno produktų vartojimą – tai pasirinkimai, kurie kohortų tyrimuose siejami su žymiu mirtingumo, įskaitant mirtį nuo vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų, sumažėjimu.
Stebėtojai atkreipia dėmesį į dvigubą tikslą: pagerinti mitybą ir sumažinti maisto sistemos išmetamų teršalų kiekį, teikiant pirmenybę mažai anglies dioksido išskiriančiam maistui. Akcentas ant neskaldytų grūdų, riešutų ir ankštinių daržovių yra nukreiptas į ilgaamžiškumą, o cukraus ir perdirbtos mėsos vartojimo mažinimas sumažina rizikos veiksnius.
Smalsus, paslaugus skaitytojas kviečiamas užduoti klausimus apie kompromisus, įgyvendinimo teisingumą ir tai, kaip gaires paversti
Įrodymai, siejantys šiaurietišką mitybą su mažesniu mirtingumu
Aprašius, ką skatina šiaurietiška mityba ir kodėl jos šalininkai teigia, kad ji yra svarbi, dėmesys kreipiamas į empirinius įrodymus, siejančius šias rekomendacijas su ilgaamžiškumu.
Didelė Skandinavijos kohortos grupė nustatė, kad vidutinio amžiaus suaugusieji, griežtai laikantysis 2023 m. šiaurietiškų gairių, patyrė 23 % mažesnį mirtingumą dėl visų priežasčių, atsižvelgiant į išsilavinimą, pajamas ir fizinį aktyvumą. Dešimtmečius trukęs stebėjimas rodo, kad mažiau širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio mirčių tarp griežtai Aarhus ir kitų Šiaurės šalių centrų mokslininkai rėmėsi ilgalaikiais mitybos įrašais (nuo 1997 m.), siekdami susieti dietos laikymąsi su ilgesniu gyvenimu. Rezultatai išliko reikšmingi po socialinių, ekonominių ir veiklos kontrolės, todėl atsargiai susidomėta, kad pati dieta gali prisidėti prie pastebėtų privalumų.
Kokius maisto produktus valgyti daugiau, o kokių – mažiau
Nors stebėjimų ryšys tarp Šiaurės šalių mitybos įpročių ir ilgaamžiškumo verčia būti atsargiems, praktiniai patarimai yra aiškūs: pereikite prie augalinės kilmės pagrindinių maisto produktų ir liesesnių gyvulinių baltymų, o raudoną ir perdirbtą mėsą, pridėtinius cukrus ir perteklinius riebalus sumažinkite.
Rekomenduojama valgyti daugiau nesijotų grūdų, pavyzdžiui, rugių, avižų ir miežių, taip pat ankštinių ir skaidulų turinčių daržovių. Pirmenybę teikite žuviai ir jūros gėrybėms kaip pagrindiniams gyvuliniams baltymams ir rinkitės mažai riebalų turinčius pieno produktus, o ne riebius.
Akcentuokite vaisius, riešutus ir nedideles porcijas, kad būtų užtikrinta šeimos ir bendruomenės sveikata, kartu mažinant išmetamųjų teršalų kiekį. Skeptiškai vertinant, šie pakeitimai teikia pirmenybę ilgalaikiams, maistingiems pasirinkimams be garantijų.
Kaip mityba naudinga širdies sveikatai ir vėžio rizikai
Dažnai Šiaurės šalių mitybos modelis yra laikomas veiksniu, mažinančiu širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio rūšių riziką. Šį teiginį patvirtina 23 % sumažėjęs bendras mirtingumas tarp vidutinio amžiaus suaugusiųjų, kurie griežtai laikėsi šių gairių. Stebėtojai pažymi, kad mažinant raudonos ir perdirbtos mėsos, pridėtinio cukraus vartojimą ir teikiant pirmenybę žuviai, neskaldytoms grūdams ir ankštiniams augalams, galima pagerinti lipidų kiekį, kraujospūdį ir uždegimą – mechanizmus, susijusius su mažesniu širdies priepuolių skaičiumi.
Kohortos tyrime taip pat buvo nustatyta mažiau mirčių nuo vėžio, o tai atitinka nustatytą ryšį tarp skaidulų turtingų augalinių maisto produktų ir mažesnės kolorektalinės vėžio rizikos. Skeptiškai nusiteikę tyrėjai vis dar klausia, kiek elgesys, aplinka ar maistinės medžiagos lemia rezultatus, tačiau biologiniai mechanizmai yra nuoseklūs ir įgyvendinami.
Aplinkos nauda pasirinkus tvarią mitybą
Kadangi maisto pasirinkimas lemia apie 30 % pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, perėjimas prie Šiaurės šalių stiliaus tvarios mitybos yra realus būdas klimato kaitai mažinti.
Stebėtojai pažymi, kad mityba, kurioje akcentuojamas mažesnis raudonos ir perdirbtos mėsos kiekis ir daugiau neskaldytų grūdų, ankštinių daržovių, žuvies ir neriebių pieno produktų, sumažina išmetamų teršalų kiekį vienam valgymui.
Pagrindinis veiksnys, lemiantis šį sumažėjimą, yra didelio teršalų kiekio gyvūninės kilmės produktų pakeitimas augaliniais baltymais.
Šiaurės šalių gairėse sąmoningai suderinti sveikatos ir aplinkos tikslai, teikiant pirmenybę maistui, kurio pėdsakas yra mažesnis.
Modeliavimas rodo, kad visos šalies mastu įdiegtos gairės galėtų užtikrinti matomą maisto sistemos išmetamų teršalų kiekio sumažėjimą ir visuomenės sveikatos pagerėjimą.
Skeptikai kelia klausimus apie taikomumą ir kultūrinį suderinamumą, todėl reikia atsargios politikos ir bendruomen
Praktiniai patarimai, kaip pradėti maitintis pagal Šiaurės šalių mitybos modelį
Pradėti maitintis pagal Šiaurės šalių mitybos modelį galima nuo nedidelių, išbandomų pokyčių, teikiant pirmenybę ankštiniams, žuvims ir nesusmulkintiems grūdams, o ne raudonai mėsai ir perdirbtai mėsai. Kohortinių tyrimų duomenys rodo, kad toks mitybos pokytis yra susijęs su maždaug 23 % mažesniu mirtingumu vidutinio amžiaus suaugusiųjų tarpe, be to, jis atitinka gaires, kuriose taip pat teikiama pirmenybė sezoninėms daržovėms, riešutams, augalinėms aliejams ir neriebiems pieno produkt
Pradėkite nuo praktiškų pakeitimų: dvi dienos be mėsos, ankštiniai daržovės troškiniuose, avižos arba rugiai pusryčiams. Sumažinkite pridėtinio cukraus kiekį, rinkitės neriebius pieno produktus ir teikite pirmenybę miežiams arba neskaldytoms avižoms. Planuokite maistą pagal sezoninius produktus ir riešutus, stebėkite gyvūninės kilmės produktų porcijas ir pakartotinai vertinkite įgyvendinamumą ir poveikį.
