Kas nors namuose turbūt kepa vištieną bent kartą per savaitę. Krūtinėlė, šlaunelės, sparnelius — viskas atrodo pažįstama ir saugu. Bet keli gabalai ant lėkštės gali būti ne tokie nekalti, kaip atrodo.
Mitybos specialistai ir maisto saugos ekspertai jau seniai kalba apie tai, ko dauguma namų virėjų paprasčiausiai nepastebi — arba nenori pastebėti.
Odelė — skani, bet riebesnė nei manote
Auksinė, traški vištienos odelė yra viena riebesnių kūno dalių. Joje telpa apie 80 procentų visos paukštienos riebalų — ir tai daugiausia sočiųjų riebalų, susijusių su cholesterolio kilimu ir širdies ligų rizika.
„Retkarčiais suvalgyti — jokio pavojaus. Bet kai odelė yra ant kiekvieno gabalo, kiekvieną savaitę — skaičiai kaupiasi greičiau nei galvoji” — paaiškino mitybos specialistė.
Pašalinus odelę prieš valgant, riebalų kiekis porcijoje sumažėja beveik perpus. Skonis šiek tiek nukentės. Arterijos — ne.
Kepenėlės kaupia tai, ką geriau nežinoti
Kepenys yra filtravimo organas. Jos valyti organizmą — tokia jų funkcija. Bet būtent dėl to jose kaupiasi tai, ką viščiukas suvartojo per visą gyvenimą: antibiotikų likučiai, pesticidai ir kitos cheminės medžiagos.
Įprastai augintų viščiukų kepenėlėse toksinų koncentracija gali būti gerokai didesnė nei raumeninėje mėsoje. Taip pat jose labai daug vitamino A — perteklius gali būti kenksmingas, ypač ilgai vartojant. Nėščiosioms, vaikams ir žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema ekspertai rekomenduoja kepenų arba visai vengti, arba rinktis tik ekologiškai augintų paukščių.
Perdirbti produktai — ne tas pats kas mėsa
Grynuoliai, kepsneliai, dešrelės ir delikatesinė vištienos mėsa dažnai pagaminti mechaninio atskyrimo būdu. Tai procesas, kai likusi mėsa spaudžiama nuo kaulų ir sumaišoma su oda, jungiamaisiais audiniais ir priedais — natrio fosfatais, nitratais, modifikuotu krakmolu.
Natrio kiekis tokiuose produktuose gali būti kelis kartus didesnis nei šviežioje mėsoje. O kepimo procese tešla ir panierka įgeria dar daugiau aliejaus, pakeldamos bendrą kalorijų skaičių iki lygio, kuris nebeturi nieko bendro su „lengva paukštiena”. Ilgainiui tai prisideda prie kraujospūdžio kilimo ir širdies apkrovos.
„Jei sudedamųjų dalių sąrašas ilgesnis nei penki punktai — tai jau ne vištiena, o produktas su vištiena” — pastebėjo maisto saugos ekspertė.
Kaklas ir nugara — kaulų pavojus
Vištienos kakleliai ir nugarėlės turi daugiau smulkių, aštrių kaulų fragmentų nei kitos dalys. Verdant ar spaudžiant slėginiu puodu, šie fragmentai gali skilti ir sukelti rimtą užspringimo ar net virškinamojo trakto pažeidimo riziką.
Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms ši rizika didesnė. Jei naudojate šias dalis sultiniui — kaulus reikia kruopščiai išrinkti ir skystį gerai perkošti.
Kaip valgyti vištieną saugiau
Šviežia krūtinėlė be odos — mažiausiai rizikinga dalis. Vidinė temperatūra turi pasiekti 74 °C — tikrinti termometru, ne akimi. Prieš perkant — skaityti etiketę: kuo trumpesnis sudedamųjų dalių sąrašas, tuo geriau. O kepenėles, jei valgote — rinktis ekologiškas ir riboti kiekį.
Vištiena lieka puikus baltymų šaltinis — prieinamas, universalus ir paprastas paruošti. Tiesiog ne visos jos dalys vienodai naudingos — ir žinoti, kurios kelia klausimų, yra geriau nei nežinoti.
